Bar, bar, bar…į namelio langus pasibeldė lietus. Našlaitė atsargiai išlėto atitraukė užuolaidą. Jos gilus žvilgsnis pervėrė juodą lietaus debesį. Mergaitės mintys,jausmai ir išgyvenimai atsimušdavo į sunkius lietaus lašus ir grįždavo atgal į jos širdies koridorius. Staiga pro lietaus debesis prasiskverbė mažas saulės spindulėlis ir paglostė našlaitės galvą. Mergaitės veide nušvito šypsena. Nei vienas žmogus neprivertė jos nusišypsoti, o štai dabar mergaitė šypsosi nereikšmingam saulės spindulėliui.

Ruduo… tamsu… salta.. nyku.. liudna.. lyja.. lietus.. lietus.. kiek daug man reiskia lietus! kazkada, viena rudenio nakty i si pasaulely atejau as.. tuomet irgi lijo.. dangus verke, o vejas plese nuo medziu paskutinius auksinius drabuzius.. vis lyja ir lyja.. ziuriu y didziuleje baloje zaidziancius lietaus laselius..prisimenu, kaip budama mazyte baloje zaisdavau drauge su jais… kai pirma karta pamaciau savo zirgiuka, tuomet irgi lijo… lijo ir tuomet kai pamaciau JĮ.. lyja ir dabar kai vel JĮ prisimenu..dangus verkia.. ir as viduje verkiu kartu su juo.. skruostu nurieda asara.. ne as neverksiu.. jau geriau nusisypsosiu ir parodysiu danguj jog nereikia verkti.. gal tuomet ir jis nusisypsos?
lyja.. einu is mokyklos namo.. skecio neturiu..ziuriu y skubancius, suslapusius,susiraukusius ir lietum pasipiktinusius zmones.. jie visi bega ir slepiasi..slepiasi nuo lietaus.. o as nesislepiu.. tiesiog einu ir sypsausi.. lyja.. nuostabu.. myliu lietu, nes jis man tiek daug reiskia! visa kiaurai perslampu, niekur nerastum ne vieno sauso siulelio, taciau man tai nesvarbu.. as vistiek sypsausi..jauciu jog lietus pasidare svelnesnis ir siltesnis.. palengva nustoja lyt… danguje pasirodo saulute ir skaiciai nusviecia zeme.. saules spinduliukai zaidzia tarp dar neisgaravusiu vandens lasiuku.. dangus sypsosi.. pagaliau ir jis nusisypsojo ;]

nesuprantu, kodel dauguma zmoniu nekencia lietaus? Juk lietus nuostabus.. jis atgaivina zeme ir zmones.. jei nebutu lietaus – nebutu nieko..