Laisvės aiduose

…Laisvės aiduose…

Nuo minties ant minties,
Nuo jausmo iki nuojautos,
Ir nuo to ką tau davė gamta,
Ir ką sukūrei pats.

Iš tamsių erdvėlaivių pakyla laisvės paukščiai,
Klykiančios žuvėdros godžiai ryja ryto tamsą…
Iš to ką dar vakar girdėjai statysi tai ką
Prieš tai matei kažkada…

O neapykantos vartų spyna staiga išnyks.
Dar kartą pakviesk garsiai tylą!
Tvirtovės sparnais apsipynus vis tiek nepajėgs ji pakilti…
Tiesiog lyg nėra, lyg nebūtų čia nieko, tik silueatas šviesos!

Juk liūdesio fone matytis gali ir džiaugsmo šešėlis…
Bet kartais net laisvės troškime sušvinta niūri šypsenėlė.
Sušvinta, nublanksta, pradingsta.
Šypsaus. Čia ir dabar. Ir tik Jums, su laisvės puokšte rankose…