Dažniausiai daiktų internetas yra aptariamas kaip technologija, pakeisianti dar tik rytojaus kasdienybę. Tačiau jau šiandien informacija tarpusavyje besikeičių įrenginių pasaulyje yra per 11 milijardų, o kai kurie jų atrodo lyg iš fantastinių filmų. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 4 stebinančius daiktų interneto pavyzdžius, egzistuojančius ir veikiančius jau dabar. 1. „Veidrodėli veidrodėli, pasakyk…“ Įsivaizduokite, pažvelgiate į veidrodį, o jis pataria kokį veido kremą rinktis ir primena apie artėjantį susitikimą. Tai jau realybė – specialiomis programėlėmis su išmaniaisiais susietų ir valdomų veidrodžių rinkoje yra ne vienas. Šie įrenginiai atrodo lyg sieniniai kompiuteriai ir stebina savo funkcijomis. Vieni atvaizduoja kalendorių, laiką, oro temperatūrą ir turi jutiklinį ekraną (angl.…

Norėdami kuo labiau įtikti savo klientams prabangiausi viešbučiai kaip išmanydami stengiasi juos nustebinti. Ne tik stilingu interjeru, įstabiais vaizdais pro langą, gurmaniškais valgiais, bet ir šampano voniomis, psichologo paslaugomis augintiniui ar kvepalų liokajais. Vadinamasis „Butler Service“ pakilimą išgyvena ir Lietuvoje. *** Prabangūs viešbučiai savo klientams pasirengę pasiūlyti viską, ko tik jiems gali prireikti: nuo privataus vairuotojo, kirpėjo, visažisto, ar tik jų mitybos racioną atitinkančius pusryčius į lovą, nes šiuolaikinis viešbučio svečias nori daugiau, negu tik gerai išsimiegoti. Įsivaizduokite: gulite sau patogiai įsitaisęs ant prašmatnios viešbučio kambario sofutės, ir staiga su jumis atostogų atvykusi katė pradeda neįprastai elgtis. Galbūt keturkojis naujoje aplinkoje patiria stresą? Ir čia luxury klasės viešbučiai į pagalbą…

Kakava.lt yra nauja bilietų į renginius platinimo sistema, kurioje nuo šiandien žmonės gali įsigyti bilietus į renginius naudodamiesi sistemos beta versija. Per artimiausius porą metų sistemos kūrėjai ketina būti tarp trijų didžiausių bilietų platintojų Baltijos šalyse. Kakava.lt vadovė Eglė Jackūnienė sako, kad žengti į šią lyg ir užpildytą rinką paskatino trys esminės priežastys: dviženklis bilietų į renginius pardavimų augimas pastaraisiais metais, galimybė suteikti paprastesnę vartotojo patirtį ir galimybė pasiūlyti bilietus į išskirtinius renginius. „Per metus sukūrėme sistemą, kuria klientui naudotis yra labai paprasta. Keliais paspaudimais galima įsigyti bilietą į renginį, bilieto nereikia spausdinti, pakanka jį turėti savo telefone, be to, įsigyjant bilietą pirkėjui nebūtina pildyti detalios registracijos formos, tad kakava.lt…

„Vilniaus Didžioji sinagoga nebuvo tik vienas pastatas. Tai – visas kompleksas, kurį sudarė Didžioji sinagoga, kelios mažesnės sinagogos, pirčių pastatas, biblioteka, net mažas kalėjimas“, – teigia archeologas Justinas Račas, ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatysiantis naujausius atradimus, užfiksuotus tiriant teritoriją, kur stovėjo Vilniaus Didžioji sinagoga. Ypatingos reikšmės statinys Šią vasarą J. Račui, dirbant kartu su tarptautine archeologų komanda, buvusioje Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje pavyko aptikti nemažai radinių: „Karo metais sinagoga buvo sudeginta vokiečių, po to keturiolikai metų ji buvo palikta likimo valiai. Dar vėliau, visi aplinkiniai pastatai buvo sulyginti su žeme ir galiausiai jos vietoje buvo pastatytas vaikų darželis. Ankstesnių archeologinių tyrimų metu buvo tyrinėta erdvė, esanti po žeme šalia darželio…

Lapkričio 18-ąją Nepriklausomybės dienos renginiai nuvilnys per šimtmetį švenčiančią Latviją. Kaimyninės šalies gyventojai kviečia atvykti į svečius ir kartu paminėti šią istorinę sukaktį bei švęsti Latvijos šimtmetį renginiuose. Šventinį savaitgalį per visą šalį nuvilnys renginių banga, kuri bus didžiausia sostinėje Rygoje. Ką veikti bus galima rasti ir šeimoms, ir draugų kompanijoms, trokštančioms pamatyti Rygą nauju kampu. Išrinkome keletą iš renginių, kurių nevalia praleisti, o išsamią Latvijos šimtmečio Nepriklausomybės dienos renginių programą rasite puslapyje lv.100.lv. Miestas švytės naujomis spalvomis – lapkričio 16-19 d. sostinę nutvieks šviesų festivalis „Šviečianti Ryga“.Pirmą kartą šis festivalis įvyko 2008 m. ir nuo tada kasmet šviesų instaliacijų išmarginta Latvijos sostinė kviečia atrasti interaktyvų miestą tamsoje. Skirtingų Europos…

Vienas didžiausių sporto prekių parduotuvių tinklų „Decathlon“ pirmąkart Baltijos šalyse duris atveria lapkričio 24 dieną. 5 tūkstančių kvadratinių metrų ploto A+ energinės klasės pastatas įsikūrė Vilniuje, šalia prekybos centro „IKEA“, Vikingų gatvėje. Prancūzijos sporto ir laisvalaikio prekių gamybos ir prekybos giganto „Decathlon“ parduotuvėje bus galima įsigyti prekių 70-čiai skirtingų sporto šakų. Dalį jų lankytojai galės išbandyti dešimtyje sporto salelių. Šalia parduotuvės įrengta 500 m2 sporto aikštelė yra skirta futbolui ir krepšiniui. Joje šiltuoju metų laiku lankytojai bus kviečiami ne tik išbandyti prekes, bet ir apsilankyti įvairių sporto šakų renginiuose. „Daugelis sportuojančių lietuvių ilgai laukė sporto prekių flagmano „Decathlon“ atėjimo į Lietuvą. Esame ne tik sporto prekių parduotuvė, bet ir pasaulyje…

2000 metai, lapkričio 12 diena. Vakar, prieš 18 metų, Kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas pirmą kartą viešai pademonstravo įrenginio „Microsoft Tablet PC“ prototipą. Tai tapo pirmuoju planšetiniu kompiuteriu, kuris buvo sukurtas siekiant nekuklaus tikslo – pakeisti asmeninį kompiuterį. Ir nors pirmąją pilnavertę planšetę pasauliui pristatė Bilas Geitsas, tik prabėgus 18-ai metų nuo šios dienos technologijų ekspertai pakrikštijo naująjį „iPad Pro“ kuo tikriausiu kompiuterio pakaitalu. Ta proga „Bitės Profai“ užpūtė 18-ojo planšetinio kompiuterio gimtadienio žvakutės, pasidžiaugė, kad planšetei pagaliau pavyko pasiekti nuo pradžių užsibrėžtą tikslą ir pasiaiškino, kuo dar iki šių dienų pasikeitė planšetiniai kompiuteriai. „Nors bandymų sukurti kažką panašaus į planšetę buvo dar 1968 metais, „Microsoft“ pirmieji pristatė tokią planšetę,…

Tradicinė jau daug metų skaičiuojanti Klaipėdos rašytojų prozos šventė „Proza rudenį 2018“ prasidės lapkričio 12 d. literatūrinėmis pamokomis miesto mokyklose. Šiemet kaip niekada yra numatyta net dešimt rašytojų išvykų į mokyklas. Su mokiniais susitiks ne tik vietiniai rašytojai, bet ir atvykusieji iš sostinės bei užsienio. Nemažai netikėtumų laukia lapkričio 14 d. rašytojo Vytauto Čepo jubiliejiniame vakare mįslingu bei intriguojančiu pavadinimu „3P“. Tik atvykę  lapkričio 14 d. 17 val. į Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpę sužinos, ką slepia vakaro pavadinimas. Spalio mėnesį paskelbtas trumpo prozos teksto konkursas „Po saule keičiasi tik laikas“ sulaukė nemenko kuriančiųjų dėmesio. Konkursiniai tekstai skelbiami Klaipėdos rašytojų tinklapyje https://klrasytojai.wordpress.com/, už juos galima balsuoti internetu.…

Iškritęs pirmasis sniegas ir į parduotuvių lentynas pamažu atkeliaujančios šventinės dekoracijos pranašauja apie nenumaldomai artėjančią stebuklingiausią žiemos laiką – Kalėdas. Sukasi ir minčių virtinė: kaip šiemet nustebinsime artimuosius? Kelionių ekspertai atkreipia dėmesį, jog šventinės nuotaikos ir dovanų paieškas galite derinti su atostogomis, aplankydami unikalias kalėdines muges Vokietijoje. „Šventinės kelionės yra populiarus pasirinkimas šaltuoju sezonu, o advento laikotarpis – puiki galimybė turizmą suderinti su pasiruošimu šventėms. Šiuo laikotarpiu lietuviai keliauja keltais iš Klaipėdos į Kylį, siekdami apžiūrėti įspūdingomis Kalėdų mugėmis garsėjančią Vokietiją. Čia galima rasti ne tik tradicinių amatininkų dirbinių, kulinarinio paveldo, bet ir pamatyti netikėtas šventines instaliacijas, pasisemti naujų idėjų savo šventei bei pakilios nuotaikos iš vokiečių“, – teigia Neringa…

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomas švedų menininkės Ingelos Johansson filmas apie kultūrinį Gotlando kraštovaizdį, kurį formavo ir lietuviai išeiviai: tapytojas Eugenijus Budrys ir architektas Jonas Pajaujis. Jų iniciatyva 1989 m. rugpjūčio mėnesį Kathamarsvike susirinkę pasaulio lietuvių atstovai priėmė bendrą sprendimą − siekti Lietuvos nepriklausomybės. Buvo pasirašytas Gotlando komunikatas. I. Johansson, Stokholme gyvenanti ir kurianti menininkė, tyrinėja kolektyvinę atmintį ir socialinius istorijos aspektus. Dažnai tyrimo objektu pasirinkdama lokalius įvykius, I. Johansson naudoja įvairias estetines strategijas ir medijas, sukurdama daugiasluoksnį, įtraukiantį kūrinį. Menininkė siekia užpildyti supratimo spragas, atsirandančias skaitant oficialias istorijos versijas. Tiriant Gotlando studijų savaitės įvykius, I. Johansson labai domino kultūros darbuotojų, ypač Vilniaus jaunimo teatro aktorių ir iniciatorių E.…