10-ajame čempionate, kuris šiemet vyks lapkričio 18 d. „Crowne Plaza“ viešbutyje Vilniuje, susirinkę žiūrovai turės progą stebėti ne tik geriausių Lietuvos konditerių ir someljė pasirodymus, bet ir žymaus Rygos restorano „Vincents“ bei Talino restorano „Juur“ paruoštus vyno ir desertų derinius. Žiūrovai ir dalyviai apšilti galės seminaruose apie laukinius valgomus augalus, portą, begliutenius desertus ir spalvų poveikį maisto skoniui. Seminaruose – lietuviškų augalų šaknys ir žiemos grybai Varžybas organizuojančios Lietuvos someljė mokyklos direktorė Eglė Majauskienė sako, kad saldumynų mėgėjai ištroškę žinių ir naujų patirčių, o ir aktualių temų yra begalė. Todėl varžybų erdvė nuo 15 val. suteikiama seminarų vedėjams. Šalyje netylant šnekoms apie lietuviškos virtuvės paieškas ar atgimimą, pakalbėti apie laukinius…

Per dieną žmogus vidutiniškai sugeneruoja 2 kilogramus atliekų, tarp jų – nemaža dalis maisto likučių. Pasaulyje vis labiau plintant judėjimo be atliekų (angl. zero waste) idėjoms ir susidomėjimui aplinkosaugos temomis, Lietuva taip pat nelieka nuošalyje. Zero waste šalininkai ir aktyvistai pastebi, kad renkantis tvaresnius vartojimo įpročius, kiekvieno indėlis į švaresnę ir sveikesnę aplinką yra svarbus. Be to, toks gyvenimo būdas gali padėti ir nemažai sutaupyti. Atsakingo vartojimo ir minimalizmo propaguotoja, „Urban Earth Lovers“ bendraįkūrėja Laura Prievelytė-Juknė sako jau kurį laiką Lietuvoje pastebinti augantį sąmoningumą ir žmonių susidomėjimą tvaresnio vartojimo įpročiais, kuriuos diktuoja pasaulinės tendencijos. „Jei prieš kelis metus atsinešus savo maišelį į prekybos centrą ar puodelį į kavinę buvo galima…

Dabar operos solistas Merūnas Vitulskis – vienas populiariausių šalies atlikėjų, koncertuojantis ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio didžiosiose operos scenose.  Nors rodos žinomo atlikėjo gyvenime šiandien nieko netrūksta, Merūnas atviras: ankstyva mamos mirtis ir vaikystėje šeimą palietęs skurdas neleidžia užmigti ant laurų ir skatina kito atjautai bei supratimui. Vyras prisimena: „Kai mama mirė, buvo labai sunku. Turėjome daug skolų, kadangi jai skirti vaistai buvo labai brangūs. Slaugyti ligonį  yra labai didelis iššūkis visai šeimai. Močiutė gaudavo pensiją, aš pašalpą, teta irgi prisidėdavo – ir taip mes sumesdavome tuos visus pinigus į vieną katilą ir bandydavome kažkaip išgyventi. O juk reikėjo ir už mano mokslus, už mano muzikavimą mokėti, mane…

Antradienio vakarą „Grafo“ galerijoje fotografas Dainius Ščiuka pristatė antrą savo personalinę darbų parodą – „The Journey“ (liet. „Kelionė“). Į parodos atidarymą susirinkusius bičiulius ir gerbėjus fotografas pakvietė į kelionę po savo kūrybą. Parodoje atsispindi pastarieji penkeri Dainiaus fotografavimo metai ir to laikotarpio kūryba. Pristatyta paroda susideda iš skirtingų nuotraukų serijų, prie kurių D. Ščiuka dirbo dar gyvendamas Jungtinėje Karalystėje ir prieš keturis metus grįžęs į Lietuvą. Pats fotografas, susirinkusiems svečiams sakė norintis visus paskatinti sustoti ir paanalizuoti fotografijas ilgiau nei tai darome naršydami socialiniuose tinkluose. „Ši paroda yra labiau retrospektyvinė, suteikianti progą mano fotografijas matyti ne tik socialinėje medijoje, bet ir galerijos aplinkoje“, – susirinkusius parodos atidarymo svečius sveikino Dainius.…

Lapkričio 12 dieną, eidamas 96-uosius metus, mirė ilgametis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Antanas Tarasevičius (1924-2019). Teatro legenda buvo profesionalaus Lietuvos teatro kūrybinės raidos liudininkas ir dalyvis. Nerastume kito aktoriaus Lietuvoje, kuris būtų kūręs teatre 68 sezonus ir vaidinęs net sulaukęs 90-ies metų. Tai daugiau negu rekordas, tai – tarnystė ir atsidavimas teatro menui. Maestro Antanas Tarasevičius gimė 1924 metais, gegužės 1 dieną Kaune. 1948 metais baigė Kauno dramos teatro vaidybos studiją, kūrė Kauno jaunojo žiūrovo teatre, nuo 1959 metų – Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Per ilgą savo kūrybinio darbo teatre laikotarpį A. Tarasevičius sukūrė septynias dešimtis įvairių vaidmenų: D’Artanjanas („Trys muškietininkai“ 1950, pagal A. Dumas), Marijus („Vargdieniai“ 1953, pagal…

Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24” iniciatyva vykdytos gyventojų apklausos duomenimis, 28 proc. Lietuvos jaunuolių mano, kad jų finansinė padėtis per dvylikos mėnesių laikotarpį pagerėjo, 32 proc. sako, kad finansinė padėtis nepasikeitė, o 34 proc. – pablogėjo. Taip pat, 68 proc. Lietuvos jaunuolių nuo 18 iki 25 metų tikisi, kad ateityje jų finansinė situacija pagerės, 19 proc. mano, kad išliks tokia pati, o 6 proc. laukia pablogėjimo. Pagrindinių didmiesčių, Vilniaus ir Kauno, gyventojų nuomonė apie pastarųjų metų finansinę padėtį šiek tiek išsiskiria. Net 34 proc. vilniečių mano, kad jų finansinė padėtis pablogėjo, nors 75 proc. tikisi, kad per ateinančius metus padėtis pasikeis į gerąją pusę. Tuo tarpu, 33 proc. kauniečių savo finansinę padėtį vertina kaip…