Kelias…….

Kelias… vingiuotas ir dobetas kelias… tai trapus mano gyvenimo kelias… juo keliauju as , zengiu i platuji pasauli , pilna pavoju ir daugybes isbandymu…..
Stai posukis!, uz kurio slypi kazkas naujo… tai vel naujas isbandimas – tai meile! As staiga prie jos prisiartinu, bet ji manes issigasta ir pabega…..
Stai antras posukis, ir as tikiuosi cia surasti savaja, issvajota meile, bet ji vel pabega…. Ir as pasijauciu nevykele… Mane apima nereikalingumo, atstumtojos jausmai…
Bet as nenusiviliu! nes cia vel gi manes laukia naujas posukis, ir stai jis visai netoli, dar keli zingsniai ir as jau sutinku savo meile…Ji isuka mane i savo meiles sukuri, as alpstu is laimes, dziaugsmo, mane apima jaukumo , reikalingumo, meiles jausmai. As pastebiu tai ko seniau nematydavau, as jauciu tai ko dar niekada nejauciau, as girdziu tai ko dar niekada negirdejau, as tiesiog tampu kitu zmogumi! Meile manyje isugde gerio ir grozio supratima.
Bet stai , staiga ima tolti , ir as bandau jos nepaleisti , bet ji nori mane paleisti, ji nenori buti su manimi, ji istruksta…. as noriu begti , rekti, bet jos nepaveju, ji manes neklauso , ji tiesiog tolsta tarsi niekada nebutu buvusi , ir ji mane apleidzia…. Tada as apimta nevilties ir liudesio zmogus , keliauju toliau, nuolat regedama ji, prisimindama visas nuostabias akimirkas , patirtas su juo …. As verkiu , as bandau uzmirsti ji, bet jis isstrigo manyje…
Ir staiga as pamatau kelio pabaiga , ir galvoju kad jis tikrai gales myleti ir buti mylimas amzinai……..