Sėdėjau ant begalinės kančios laiptų,kuriuos man ryžtingai statė likimas..Šalto skausmo gniaužtuose tyliai verkiau..Savo juodais graublėtais pirštais mane draskė neviltis..
Negi iš tiesų taip sunku mylėti?Džiaugtis vienas kito laime?Klausimai…Jų tiek daug,tačiau atsakymai paskendę kažkur rūke..
Jaučiu,kad krentu į skausmo bedugnę,kurios neištvertų net pats stipriausias žmogus..
aš tokia silpna,kaip ta gėlė,kuriai rytinės rasos našta atrodo per sunki..kuriai tik saulės spindulys teikia džiaugsmo ir stiprybės..
Tiesa..Meilė visagalė:nėra pasaulyje nei sielvarto juodesnio už jos bausme,nei laimės didesnės už malonumą jai tarnauti..
Related Posts
6 komentarai
Anonimas
man irgi taip buvo mylejau be galo mylejau,taciau mane taip pat kaipo ir as ji!bet mane paliko,man buvo taip sunku kad kelio per asaras nemaciau kentejau ilgai,pradejau po puses metu tik su tuo susitaikyti,ir stai atsiradi vel jis prase taikytis ir pan,jis manes negalejo pamirsti visada zinojau jauciau kad jo meile tokia pati kaip ir mano.mes issiskyrem beje del mano kaltes buvau bisky nuklydus i kaire viena karta,taciau tai buvo tik buciniai,bet jam tai buvo baisi isdavyste o ir pati jauciausi ji be galo isdavus.na bet gryzkime prie esmes,kai jis mane nirejo susigrazinti as su juo susitikau jau maniau kad einu pas savo laime,bet kai ji pamaciau man nesukilo ir negryzo jokie jausmai!tik grazus malonus prisiminimai..tada supratau kad laikas is tikruju gydo zaizdas..kai man jo reikejo jo nebuvo o dabar per velu.mes dabar ne kartu nors jis kencia iki dabar…..
vika
rita,gal tu ir teisi,taciau,tu,turbut nesi patyrusi meiles vienpusiu jausmu..Man brangiausias pasaulyje zmogus suzalojo man visa siela..Joje tiek randu..Bet as dar tikiu..Tikiu,jog kadanors ir man nusisypsos laime…
Anonimas
Anonymous:Meilė padeda užmušti laiką,laikas padeda užmušti meilę..
dede
Gaila, grazu, bet tai nesamones. Ateina laikas kai pats is saves pasijuoki.
Kuo anksciau susitaikai, kad buvo grazi patirtis, tuo greiciau pradedi patirti is naujo.
rita
Tu tikrai turi nuostabia kalbos dovana. Net siurpuliai nuejo per kuna. Kelis kartus skaiciau tavo laiskuti. Kas tave taip iskaudino? Kas vercia isgyventi tokius siurpius jausmus? Nemanau, kad meile tau kelia tik sielvarta. Prisimink, kad kazkada tavo akys spindejo, kazkada tu galejai skristi pauksciu… Kodel galvoji, kad tu ant bedugnes, kodel galvoji, kad meile – bausme?? Taip istikruju nera. Visi mes klystantys zmones. Tik vienu klaidos didesnes, o kitu maziau pastebimos. Ar verta del to taip sielotis, prarasti gyvenimo dziaugsma? Manau, kad tau tai tik trumpas jausmu isbandymas, kuris turejo pradzia, tures ir pabaiga. Auksciau galva. Zinok, kad nera padeties be iseities. Tiesiog tu dar nesutikai to, kas noretu priimti tavo meile ir atsakyti tau tuo paciu.
Sonata
nerealus zodziai!!!!!