Kada ateis ta akimirka,kai vėl norėsiu girdėti
Neblėstanciai įkyrų žiogų svirpimą?
Kada reikės mano galvai naujų galvosūkių?
Kada nenumaldomai šauksiuos draugų idiotiško juoko?
Ar be kada norėsiu isgyventi kitų gyvenimą?
…O dar katik uzdarei mano kamdario duris…
O mano, ikyrusis drauge…
Related Posts
One Comment
estera
manau ,kad ta akimirka ateina,kai pajunti likusi viena ir spengianti tyla ima vis labiau ikyreti.Gyvenimo kely kartais sustojame tam,kad suprastume ko siekiame,tikimes ir laukiame is gyvenimo vingiu.O draugai-tai lyg mazi angelai.Kiekvienas turim tik po viena sparna ir ,kad pakilti reikia apsikabinti.