Pastaraisiais metais terminas „skaitmeninė nepriklausomybė“ Europos diskusijose apie technologijas tapo ne tik viena dažniausiai naudojamų, bet neretai ir klaidingai suprantamų sąvokų. Ją bandoma pristatyti kaip priešpriešą tarp pasaulinių technologijų ir nacionalinės kontrolės, tarp inovacijų ir reguliavimo, tarp atvirumo ir saugumo. Tačiau toks požiūris – klaidingas. Technologiškai pažangioms visuomenėms skaitmeninė nepriklausomybė visuomet reiškė ne izoliaciją, o galimybę pačioms priimti reikiamus sprendimus.  Tai dar svarbiau mažoms valstybėms. Lietuva, Latvija ir Estija savo skaitmenines visuomenes nuo pat pradžių kūrė ne atsiribodamos nuo pasaulio, o aktyviai į jį įsitraukdamos ir turėdamos aiškią valdymo sistemos viziją. Baltijos šalių viešosios paslaugos, ekonomika ir netgi tarptautinė reputacija dabar jau yra neatsiejamos nuo skaitmeninės pažangos ir pasitikėjimo. Mums…

„OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pasiūlęs provokuojančią mintį – kalbant apie dirbtinio intelekto energijos sąnaudas, dažnai pamirštama, kiek iš tiesų kainuoja pats žmogaus intelektas. Toks palyginimas skamba netikėtai: ar mūsų protas iš tikrųjų yra brangesnis, nei pažangiausi algoritmai? Kiek iš tiesų kainuoja mąstymas? Mokslinė literatūra rodo, kad suaugusio žmogaus smegenys ramybės būsenoje sunaudoja apie 20 proc. visos organizmo energijos, nors jų masė sudaro vos 2–2,5 proc. kūno masės. Vaikystėje ir vystymosi laikotarpiu smegenų energijos poreikis gali būti dar didesnis, nes tuo metu intensyviai formuojasi neuroniniai tinklai ir aktyviai kuriasi sinapsės. „Didelis energijos poreikis rodo, kad smegenų veikla metaboliškai yra labai brangi. Vis dėlto evoliuciniu požiūriu tai turi aiškią prasmę –…

Lietuvos Seime svarstomi siūlymai riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų asmenims žymi platesnį poslinkį Europoje – vis daugiau šalių ieško konkrečių priemonių mažinti skaitmeninės aplinkos rizikas vaikams. Nors bendro, teisiškai privalomo reguliavimo Europos Sąjungos lygiu kol kas nėra, diskusijos šia kryptimi sparčiai intensyvėja tiek Briuselyje, tiek nacionaliniuose parlamentuose. Šias diskusijas skatina ir tai, kad socialiniai tinklai jau yra tapę kasdienybe daugumai nepilnamečių – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) 2025 m. analizė rodo, kad net 96 proc. penkiolikmečių nurodo naršantys socialiniuose tinkluose, tačiau tie patys duomenys atskleidžia ir augančias rizikas: apie 10 proc. paauglių jau turi probleminio naudojimo požymių, beveik kas penktas dėl socialinių tinklų apleidžia kitas veiklas,…

Lietuvoje sparčiai augant saulės elektrinių ir energijos kaupimo sistemų skaičiui, energetikos infrastruktūra tampa vis labiau priklausoma nuo skaitmeninių sprendimų. Kartu su šia transformacija atsiranda ir naujų atsakomybių – iki 2026 m. gegužės 31 d. visi didesnių nei 100 kW galios energetikos sistemų savininkai privalės atitikti kibernetinio saugumo reikalavimus. Jų neįgyvendinus gali grėsti ne tik finansinės pasekmės, bet ir elektrinių veiklos sustabdymas. Remiantis naujausiais Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, šalyje daugiau kaip 170 tūkst. vartotojų patys gamina elektros energiją, o apie 20 tūkst. jų yra verslo įmonės. Būtent šis segmentas – įprastai valdantis didesnės galios elektrines – pirmasis susidurs su naujais kibernetinio saugumo reikalavimais. Energetika – vis labiau kritinė infrastruktūra Kaip…

Geras interneto ryšys namuose dažnam atrodo kaip savaime suprantamas dalykas. Dėl to kartais pamirštame, kad jį užtikrina nedidelis ir dažnai net nepastebimas prietaisas, vadinamas modemu. Ne visuomet žinome, kur jį geriausia statyti, kada verta perkrauti ar kaip dažnai atnaujinti. Pasak „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovo Edgaro Bartos, tokie sprendimai gali turėti daugiau įtakos namų interneto kokybei nei atrodo. „Iš tikrųjų modemas yra vienas svarbiausių gero ryšio grandinės elementų. Galima turėti naujausio modelio telefoną ar kompiuterį, bet jei namuose stovi kelių metų senumo įrenginys, jis paprasčiausiai nesugebės išnaudoti viso galimo interneto greičio. Interneto kokybei įtakos gali daryti faktoriai, apie kuriuos dažnas net nesusimąsto. Kokybė gali suprastėti dėl netinkamai parinktos vietos modemui pastatyti,…

Nuo išmaniųjų telefonų iki ateities išmaniųjų miestų – OLED technologija sparčiai keičia tai, kaip matome ir naudojame ekranus bei apšvietimą. Tačiau už kiekvieno ryškaus ekrano slypi sudėtingas medžiagų mokslas. Naujos kartos sprendimų ieško KTU mokslininkai, o jų kuriamos OLED medžiagos bus testuojamos bendradarbiaujant su partneriais Taivane – viename pasaulinių elektronikos inovacijų centrų. Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) docentė dr. Daiva Tavgenienė teigia, kad OLED medžiagų tobulinimas yra itin svarbus ateities technologijų plėtrai, nes šių įrenginių veikimas tiesiogiai priklauso nuo šviesą skleidžiančių medžiagų savybių. „TADF technologija leidžia panaudoti iki 100 proc. susidarančių eksitonų – energijos dalelių, dalyvaujančių šviesos susidaryme. Palyginimui, įprastuose fluorescenciniuose OLED įrenginiuose panaudojama tik apie 25…

Šiuolaikinėje technologijų eroje, kai dirbtinis intelektas, duomenų analizė ir aukštos raiškos grafika tampa verslo pagrindu, organizacijoms būtina investuoti į pažangiausią infrastruktūrą. Vienas iš svarbiausių šios transformacijos elementų yra GPU sprendimai, o NVIDIA RTX PRO 6000 Blackwell Series išsiskiria kaip vienas pažangiausių pasirinkimų profesionalams ir įmonėms. Kas yra NVIDIA RTX PRO 6000 Blackwell Series? NVIDIA RTX PRO 6000 Blackwell Series – tai naujos kartos profesionalių GPU linija, sukurta tiek darbo stotims, tiek serveriams ir duomenų centrams. Šie sprendimai paremti „Blackwell“ architektūra, kuri sujungia pažangiausias AI skaičiavimo galimybes su aukštos klasės grafikos apdorojimu. Šios serijos GPU pasižymi itin didele – net iki 96 GB GDDR7 atmintimi, kuri leidžia dirbti su sudėtingais AI…

Nuo 20 iki 50: tiek skirtingų programavimo kalbų šiuo metu dažniausiai naudojama IT sektoriuje, tarp kurių – „Python“, „JavaScript“, „C++“, „Go“ ir kt. Dalis IT įmonių, ieškodamos naujų darbuotojų, darbo skelbimuose nurodo ir būtinybę mokėti vieną iš programavimo kalbų. Vis dėlto, kitos IT bendrovės laikosi kitokios politikos, pirmenybę teikdamos vertybių suderinamumui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip teigia „Omnisend“ programuotojų komandos vadovas Danil Michailovas, nors didžioji dalis konkrečios įmonės serverių gali palaikyti konkrečią programavimo kalbą, pavyzdžiui, „Go“, naujai priimtų inžinierių neprašoma būti tos kalbos ekspertais. Anot jo, kur kas svarbiau, kad būsimi darbuotojai būtų smalsūs, gebantys prisitaikyti prie pokyčių ir norėtų išmokti naujos kalbos. „Kai kuriems gali būti sunku persijungti iš vienos…

„Telia“ ir pasaulinė investicijų bendrovė „Brookfield“ sudarė ilgalaikę strateginę partnerystę. Jos tikslas – stiprinti Švedijos ir Europos skaitmeninę nepriklausomybę bei skatinti saugų DI naudojimą. Partnerystė remiasi anksčiau paskelbtais „Brookfield“ planais investuoti iki 95 mlrd. Švedijos kronų (9,2 mlrd. eurų) į DI infrastruktūrą Švedijoje. Tai sudaro apie dešimtadalį Lietuvos 2025 metų BVP. Pagrindinis šios investicijos tikslas – užtikrinti, kad strateginiai valstybės ir verslo duomenys nenutekėtų už šalies ribų. Planuojamus statyti naujuosius DI centrus, vadinamąsias „DI gamyklas“, į vientisą ekosistemą sujungs „Telia“ nacionalinis šviesolaidinis tinklas, o visą jo valdymą į savo rankas perims specializuotas „Telia Cygate“ padalinys.  „Tai reiškia gerokai daugiau saugumo. Viskas, nuo fizinės infrastruktūros iki duomenų apdorojimo, bus valdoma vietinių…

Pavasarį daugelis tvarko namus ir plauna langus, tačiau dažnai pamiršta išsivalyti vietas, kur praleidžia daugiausia laiko – telefoną ir kompiuterį. Nereikalingos nuotraukos, pasikartojantys failai ir senos programėlės greitai užpildo įrenginių atmintį, apsunkina informacijos paiešką ir net gali kelti pavojų saugumui. Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, skaitmeninė švara dabar yra ne tik įrenginio greičio, bet ir tvarumo klausimas. Tyrimai rodo, kad skaitmeninėje erdvėje sukauptos informacijos kiekis kasmet sparčiai auga. Tarptautinė technologijų rinkos tyrimų bendrovė IDC 2026 m.skaičiuoja, kad pasaulinis „datasphere“ (visų sukuriamų, kopijuojamų ir saugomų duomenų kiekis) auga maždaug 20–25 proc. per metus.  Kai atmintis pilna, stringa ir telefonas Technologijų specialistai taip pat pastebi, kad atmintį išeikvoję telefonai pradeda strigti…