Norint dar suspėti susiorganizuoti rudens atostogas, pats metas ieškoti paskutinės minutės kelionių pasiūlymų. Tačiau specialistai įspėja, kad šia situacija pasinaudoja ir kibernetiniai sukčiai, siekiantys išvilioti vartotojų finansinę bei asmeninę informaciją. Ekspertai pataria, kaip nepakliūti į jų spąstus ir nelikti be kelionės bei be pinigų. Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai kibernetiniai sukčiai, pasinaudodami atostogų sezono suaktyvėjimu, apgauna žmones įvairiais būdais. Vieni mėgina įtikinti sumokėti už nuomą ar kelionę ne per oficialias platformas, kiti siūlo išsinuomoti nakvynę už itin patrauklią kainą. Sukčiai taip įtikinamai veikia, kad apgaulę žmonės dažnai supranta tik tuomet, kai pinigai jau pervesti, o kažką pakeisti būna per vėlu. „Kartais vartotojai gauna pasiūlymus, kurie atrodo patikimi – nuotraukos gražios,…
Neužkibkite ant sukčių kabliuko: prisidengę draudiko vardu siūlo pelningą darbą
Ieškodami naujų būdų, kaip patekti į gyventojų sąskaitas ir išvilioti pinigų, sukčiai apsimeta realiomis verslo bendrovėmis ir jų vardu siūlo dirbti nuotoliu. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose fiksuojama informacija, neva didžiausias šalies draudikas „Lietuvos draudimas“ siūlo darbą internetu, mokėdamas valandinius įkainius. Bendrovė atsiriboja nuo tokių pasiūlymų ir perspėja gyventojus neapsigauti – nepildyti jokių įsidarbinimo anketų ir nesuteikti asmeninės informacijos. „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos vadovas Baltijos šalims Andrejus Mochovas pažymi, kad tai yra tipinė sukčių socialinės inžinerijos ataka. Pasak eksperto, prisidengus žinomos verslo įmonės vardu gyventojams socialiniuose tinkluose pateikiamas fiktyvus būdas užsidirbti papildomai: neprašoma turėti jokių kompetencijų, kandidatuoti gali visi norintys, neva už darbą atsiskaitoma tą pačią dieną. „Pirminiame sukčiavimo etape sukčiams…
Tyrimas: lietuviai parduotuvėse darbuotojų nori kaip patarėjų, ne skenerių
Nors parduotuvėse vis daugiau ekranų, sensorių ir savitarnos, pirkėjai vis dar nori žmogiško kontakto. „StrongPoint“ apsipirkimo įpročių tyrimas rodo, kad net 42 proc. lietuvių pripažįsta – jiems apsiperkant prireikia personalo pagalbos. Pasak Rimanto Mažulio, „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims, pirkėjai vis rečiau ieško tradicinio kasininko ir vis dažniau – žmogaus, kuris galėtų patarti. Ateities darbuotojas – ne skeneris, o konsultantas Remiantis 2025 m. liepos mėn. reprezentatyvaus „StrongPoint“ tyrimo duomenimis, didžiajai daliai pirkėjų Lietuvoje vienaip ar kitaip vis dar reikia darbuotojo pagalbos parduotuvėse. Keturi iš dešimties arba 42 proc. lietuvių darbuotojo reikia dažnai arba beveik kiekvieną kartą apsiperkant. Dar 27 proc. respondentų pagalbos prireikia „kartais“ ir tik nedidelė dalis, 7 proc. apklaustųjų,…
Kiek dar „gūglinsim“? Ekspertas paaiškino, kaip dirbtinis intelektas keičia informacijos paieškos įpročius
Dirbtinis intelektas (DI) vis labiau įsigali kasdieniame gyvenime, taip pat – ir vykdant informacijos paiešką. Ekspertų teigimu, informacijos paieška pasitelkus DI tapo greita ir tiksli, o reikalingi atsakymai pasiekiami praktiškai iš karto. Be to, auga ir pasitikėjimas pateikiamais paieškos rezultatais, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai. „Vartotojams nebereikia gaišti daugybės laiko, kad rastų tai, ko ieško apie juos dominančius verslus, prekes ir kitus dalykus. Gerokai prasiplėtė ir galimų atsakymų spektras: dabar lengvai prieinama išsami informacija apie net ir nišines, siauras temas. Kartu stiprėja ir pasitikėjimas paieškos rezultatais, nes tai nebėra tik vieno žmogaus ar puslapio nuomonė. Gautas atsakymas yra tarsi išgrynintas, daugybės šaltinių apibendrinimas, paverstas aiškia ir lengvai suprantama išvada, ir tai…
Šie dirbtinio intelekto triukai gali atverti duris į darbo pokalbį – ar verta rizikuoti?
Noras gauti trokštamą darbą skatina kandidatus ieškoti naujoviškų būdų išsiskirti. Vis daugiau žmonių darbo paieškoje pasitelkia dirbtinio intelekto (DI) įrankius norėdami profesionaliau ir įtaigiau pristatyti save bei savo patirtį. Tokia strategija dažnai pasiteisina – tyrimai rodo, kad net 38 proc. darbdavių yra labiau linkę pakviesti į pokalbį kandidatus, kurie naudoja DI savo paraiškoms patobulinti. Tačiau atrankos specialistai įspėja: DI naudoti reikia apdairiai. „Pasitaiko atvejų, kai apsukrūs kandidatai į CV įterpia baltą tekstą ar suprogramuoto kodo eilutę. Nors žmogus plika akimi tokio „patobulinimo“ nemato, tai apgauna automatizuotas atrankos sistemas, kurios tokį CV atrenka kaip atitinkantį kriterijus. Tokius atvejus jau pažįstame ir vertiname kaip sukčiavimą“, – sako Jolita Surgutanovienė, „Telia“ Personalo atrankų…
Lietuva užveria vartus telefoniniams sukčiams: „Telia“ praneša apie stipriai išaugusius skambučių blokavimo mastus
Vieno apgaulingo skambučio kaina – viso gyvenimo santaupos. Jau dabar „Telia“ kartu su vienu iš operatorių sėkmingai blokuoja apgaulingus skambučius, o trečiasis operatorius prie sistemos dar ruošiasi prisijungti. Pasak „Telia“ Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovo Vytauto Bučinsko, įsigaliojus šiam pokyčiui, sustabdomų apgaulių skaičius išaugo – naujoji sistema leidžia operatoriams koordinuotai keistis duomenimis ir efektyviau blokuoti skambučius iš suklastotų numerių. Vien spalio mėnesį „Telia“ tinkle fiksuota 1,1 mln. skambučių iš užsienio, iš kurių 282 tūkst. buvo užblokuoti – tai sudaro 26 proc. viso srauto. Toks rodiklis yra didelis šuolis, nes per visą trečiąjį 2025 m. ketvirtį vidutiniškai buvo blokuojama tik apie 5,6 proc. skambučių iš užsienio su galimai suklastotais numeriais.…
Prisiminė laikus iki išmaniųjų eros – nuo polifoninių melodijų iki „Winamp“ ir „Skype“
Dar prieš socialinių tinklų, neriboto interneto ir išmaniųjų telefonų erą mūsų kasdienybę lydėjo visai kitokios technologijos. Asmenybę išryškinančios polifoninės melodijos ar nespalvoti ekrano paveikslėliai šiandien kelia šypseną, tačiau prieš porą dešimtmečių tai buvo neatsiejama mobiliojo telefono dalis. Ekspertų teigimu, tuo metu populiarių technologijų naudojimas leido ne tik ieškoti naujų saviraiškos formų, bet ir buvo savotiškas statuso simbolis, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai. „Technologijos visada atspindi savo laikmetį. Tai, kas šiandien atrodo primityvu, dar prieš 20 metų buvo didelė naujovė. Kaip greitai kinta technologijos, galima įsitikinti vos pažvelgus į pirmuosius išmaniuosius telefonus, kurie Lietuvoje pasirodė apie 2000-uosius. Pavyzdžiui, tuo metu telefone turėti internetą ir tiesiog telefone skaityti naujienas atrodė prabanga, kas šiuo…
Ar ES ribojimai socialiniams tinklams išspręs vaikų priklausomybę nuo ekranų?
Europos Sąjungoje kelią skinasi iniciatyvos riboti socialinių tinklų prieigą vaikams iki 15 metų. Kol svarstoma priimti reguliavimą visos bendrijos mastu, Danija spalio pradžioje registravo tokio įstatymo projektą, o Prancūzijoje tokio amžiaus vaikai socialiniais tinklais naudotis gali tik su tėvų sutikimu. Julija Markeliūnė, „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė, atkreipia dėmesį, kad reguliavimas yra sveikintinas, tačiau gali būti sunku užtikrinti jo įgyvendinimą. Pasak Julijos Markeliūnės, išmanieji įrenginiai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau pernelyg intensyvus jų naudojimas gali turėti rimtų pasekmių vaikų emocinei ir socialinei raidai. Kaip pavyzdį ji pamini 2025 m. tyrimą, paskelbtą žurnale „Psychological Bulletin“: vaikai iki 10 metų, daugiau laiko praleidžiantys prie ekranų, dažniau susiduria su emociniais ir elgesio sunkumais.…
„Tele2“ rezultatai: daugiau pajamų ir sumokėtų mokesčių
Didžiausias Lietuvos mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ per tris šių metų ketvirčius uždirbo 271 mln. eurų. Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją bei po nuomos mokesčių (EBITDAaL) siekė 132,4 mln. eurų. Per pirmuosius 9 metų mėnesius „Tele2“ sumokėjo 59 mln. eurų mokesčių valstybei. Lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu įmonės sumokėti mokesčiai išaugo beveik 11 proc. „Didžiuojamės šiuo skaičiumi – jis rodo, kad sugebame dirbti ir klientų, ir valstybės gerovei. Šiandien visi turime suremti pečius vardan Lietuvos“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ grupės viceprezidentas ir generalinis direktorius Baltijos šalims. Per devynis praėjusius mėnesius toliau augo paslaugų vartojimas. Vien per trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais,…
Skaitmeniniai dvyniai jau beldžiasi į Lietuvos gamyklas
Į Lietuvos gamyklas kelią jau skinasi skaitmeniniai kolegos, kuriuos išbandė ir įvertino pasaulio gamybos gigantai. Įvairiose pramonės šakose taikomi skaitmeniniai dvyniai veikia tarsi visažiniai darbuotojai – perspėja apie artėjantį įrangos gedimą ir leidžia virtualiai išbandyti dar tik kuriamų produktų seriją. Praėjusiais metais tyrimų bendrovės „Gartner“ prognozės išsipildė – pasaulinė skaitmeninių dvynių rinkos vertė viršijo 25 mlrd. JAV dolerių (21,4 mlrd. Eur.). Dar 2017 m. kaip viena didžiausią įtaką pramonei turėsiančių inovacijų įvardinta technologija jau seniai nelaikoma eksperimentu. Šiandien prognozuojama, kad iki 2030 m. šios rinkos vertė išaugs net iki 150–190 mlrd. JAV dolerių (128,5-162,8 mlrd. Eur.), tai reiškia, kad kasmet turėtų paaugti trigubai. Kas tas skaitmeninis dvynys? Įsivaizduokite: visa gamyba…
