Nepaisant to, jog internetinės svetainės vis dar išlieka bene populiariausia vieta ieškoti informacijos, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų asmeninio interneto puslapio neturi, rodo „Interneto vizijos“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenys. Tą padaryti vis tik nusprendę žmonės dažniausiai svetainės kūrimo darbų imasi patys, bet susiduria su iššūkiais – programavimo, dizaino ir turinio kūrimo darbais – kiti pasirengę šią užduotį atiduoti profesionalams. Kokį kelią pasirinkti geriausia, siekiant daugiausia naudos? Neišnaudotas potencialas Tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad 81 proc. šalies gyventojų svetainės neturi ir jos susikurti neplanuoja. Anot ekspertų, tai – stebinanti tendencija, turint omenyje, kad interneto puslapiai vis dar išlieka viena svarbiausių vietų, kurioje vartotojai ieško reikalingos informacijos. „Informacijai gauti žmonės…
I ketvirtį Telecentras veikė pelningai ir ėmėsi naujų ITT projektų
Neaudituotais duomenimis AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Telecentras) 2021 metų I ketvirtį uždirbo 12 mln. Eur grynojo pelno. Šis rezultatas apima įprastinę (tęstinę) įmonės veiklą bei vienkartinius finansinius įvykius, tokius MEZON verslo pardavimo rezultato apskaitymą bei atidėjinius, susijusius su rizikos valdymu. Tęstinės Telecentro I ketvirčio veiklos pajamos lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu (vertinant be parduoto MEZON verslo), padidėjo 1 procentu, nuo 2,18 iki 2,20 mln. Eur. Bendrovės EBITDA sudarė 717 tūkst. Eur, EBITDA marža – 32,6 proc., tęstinės veiklos grynasis pelnas siekė 505 tūkst. Eur (pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo fiksuotas 84 tūkst. Eur nuostolis). I ketvirčio ataskaitose taip pat atvaizduoti vienkartiniai finansiniai įvykiai: 14,2…
Planuojate darbostogas? Ekspertė pataria, kaip joms pasiruošti tinkamai
Artėjant vasarai vis daugiau žmonių svarsto išbandyti naują nuotolinio darbo būdą – darbostogas (angl. workation). Pabandyti darbą derinti su kelione norėtų bent 4 iš 10 Lietuvos gyventojų, o darbostogų jau yra buvę daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) apklaustųjų. Pastarieji patvirtina, kad darbostogų nauda – akivaizdi, bet ekspertai primena, kad joms reikia pasiruošti. „Dar prieš kelerius metus nuotolinis darbas dažniau buvo išimtis nei taisyklė, tačiau pandemija viską pasikeitė. Vien Lietuvoje nuotoliniu būdu kasdien dirbančių žmonių skaičius per pastaruosius metus išaugo keturis kartus. Darbostogos suteikia dar lankstesnes sąlygas, o galimybė derinti darbą su poilsiu padeda darbuotojams pakeisti aplinką, rasti įkvėpimo ir naujos motyvacijos. Visgi svarbu tam tinkamai pasiruošti ir iš anksto viską…
Dirbtinio intelekto sprendimas padeda „Schneider Electric“ išsaugoti talentus ir atveria neribotas karjeros galimybes
Dirbtiniu intelektu paremtas sprendimas „Open talent market“ tarptautinei energijos valdymo kompanijai „Schneider Electric“ atvėrė iki šiol neregėtas galimybes ir iš esmės pakeitė visos korporacijos personalo valdymo politiką. Per patį pasaulinės pandemijos piką kompanija personalo valdymą patikėjo taip vadinamai vidinio mobilumo platformai, kuri veikia panašiai kaip populiarus pažinčių tinklas, padedantis rasti tinkamiausią porą. „Įsivaizduokite korporaciją, tokią kaip mūsų, kur dirba daugiau kaip 144 tūkstančiai žmonių. Kai darbuotojas nori būti paaukštintas ar pereiti į kitą poziciją, jis paprastai kreipiasi į personalo vadovą. Nors kasmet atliekame talentų analizės tyrimus, jie nebūtinai atspindi visų darbuotojų lūkesčius ir pageidavimus. Iki šiol mes, galima sakyti, dirbome aklai, nes gerai nežinojome savo vidinės darbo rinkos. Kokia yra…
Kokia IT sistema padėtų atlaikyti masinės vakcinacijos apkrovas Lietuvoje?
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę pabrėžė, kad Lietuvoje masinė vakcinacija gali būti vykdoma tik etapais, mat suteikus galimybę vienu metu registruotis visiems norintiems – apkrovos neatlaikytų jokia informacinė sistema. Kaip vis dėlto galėtų veikti IT sistemos, kad pavyktų atlaikyti milžiniškas apkrovas? Kokių pokyčių reikia, norint sklandžiau įgyvendinti masinę vakcinaciją? Įžvalgomis apie technologinius sprendimus dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis. Kodėl IT sistemoms Lietuvoje nepavyksta atlaikyti didelių duomenų apkrovų? Nesutikčiau su teiginiu, kad masinės vakcinacijos apkrovos negalėtų atlaikyti nei viena IT sistema. Pasaulyje yra sistemų, kurios per sekundę gali apdoroti apie 100 milijonų užklausų. Tai reiškia, kad visi mūsų šalies gyventojai galėtų vienu metu registruotis…
Kvalifikuotu elektroniniu parašu naudojasi daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbta Patikimumo užtikrinimo paslaugų rinkos 2020 metų apžvalga atskleidžia, kad pandemija paskatino elektroninio parašo ir kitų skaitmeninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų populiarėjimą Lietuvoje. Ypač išaugo elektroninio parašo naudojimas, ką patvirtina tiek valstybės informacinių sistemų duomenys, tiek Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai. 2020 m. pabaigoje elektroninį parašą naudojo jau daugiau kaip trečdalis (35 proc.) gyventojų, o per pastaruosius šešerius metus naudojimasis juo išaugo beveik 6 kartus. RRT duomenimis, Lietuvos gyventojams išduotų ir galiojančių kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų skaičius 2020 m. išaugo 36,5 proc.: 2019 m. pabaigoje galiojo 1 555 048, o 2020 m. pabaigoje – 2 122 822 sertifikatai. Sparčiausiai augo mobiliojo elektroninio parašo (kai sertifikatai išduodami su…
Blokų grandinės technologija – naujos galimybės edukacijai
Nuo šių metų pradžios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinamas Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas kuriamas naudojant blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Šią technologiją galima apibrėžti taip: bendra duomenų bazė, skaitmeninis registras, finansinių operacijų, išsaugotų keliuose kompiuteriuose skirtingose vietose, archyvas. Šios technologijos vystymą Lietuva kartu su kitomis suinteresuotomis Europos Sąjungos valstybėmis sustiprino 2018 m., prisijungdama prie Europos Komisijos iniciatyvų ir pasirašydamą bendradarbiavimo deklaracijas trijose srityse, viena jų – „blockchain“ technologijos. Tuo metu dabartinė inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo eurokomisarė Mariya Gabriel teigė, kad blokų grandinių technologijų naudojimas – puiki galimybė valstybėms narėms permąstyti savo informacines sistemas, skatinti vartotojų pasitikėjimą…
Dirbtinio intelekto (ne)naudojimas
Valentas Gružauskas, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Šiuo metu dirbtinis intelektas yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie dirbtinį intelektą tapo tikra mada. Tačiau, kaip ir visais laikais, kai atsiranda naujos galimybės nevisiškai suprantamos visuomenei, atsiranda ir tokių, kurie bando pasipelnyti iš žmonių neišmanymo. Dar 2019 metais rizikos kapitalo fondas MMC Ventures, investuojantis į startuolių plėtrą, atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė įdomų faktą. Pasirodo, beveik pusė vadinamųjų „dirbtinio intelekto startuolių“ pelnosi iš dirbtinio intelekto augimo. Tyrimo metu buvo išanalizuota 2830 įmonių, kurios priskirtos DI sričiai. Vis dėlto, rezultatai bylojo, kad tik 60 proc. atvejų įmonės pristatė DI kaip pagrindinę įmonės siūlomą vertę. Tokia perdėto DI priskyrimo…
A.Armonaitė: svarbu ne tik pritraukti Baltarusijos talentus, bet sudaryti sąlygas ilgalaikei veiklai
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su pagrindinio Baltarusijos startuolių centro „Imaguru“ vadovėmis ir įkūrėjomis Tatjana Marynič ir Anastasija Chamiankova, pakvietė režimo persekiojamą įstaigą saugiai tęsti veiklą Lietuvoje. „Mūsų, puikiai suprantančių laisvės kainą, pareiga – realiais darbais palaikyti režimo persekiojamus žmones, vis dar kovojančius už savo laisvę. Kad Baltarusijos verslo atstovai kuo sklandžiau įsilietų į mūsų šalies verslo ekosistemą, parengėme teisėkūros pakeitimus, siūlydami lengvesnį įmonių darbuotojų ir jų šeimų perkėlimą į Lietuvą. Baltarusijos įmonės mūsų šalyje galėtų saugiai tęsti savo veiklą ir tuo pačiu prisidėti prie šalies ekonomikos konkurencingumo stiprinimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. Aštuntus metus Minske veikiančiam „Imaguru“ centrui A. Lukašenkos režimas nurodė iki…
Kaip dirbtinis intelektas gali išgelbėti sveikatos apsaugos ateitį?
Pandemijai atskleidus sveikatos apsaugos sistemos pažeidžiamumą, Europos inovacijų ir technologijų bendruomenė „EIT Health“ skatina Europos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus naudotis dirbtinio intelekto ir technologijų teikiamomis galimybėmis ir pradeda dar vieną mokymų etapą, skirtą sveikatos priežiūros profesionalų kvalifikacijos kėlimui dirbtinio intelekto srityje. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, iki 2030 m. pasaulinė ekonomika galėtų sukurti 40 mln. naujų darbo vietų sveikatos apsaugos sektoriuje, tačiau iki tol pasaulyje jau truks 9,9 mln. daktarų, seselių ir akušerių.[1] Remiantis naujausia „EIT Health“ ataskaita, itin svarbu investuoti į dirbtinį intelektą ir skaitmenizaciją, siekiant pagerinti sveikatos apsaugos sistemą visoje Europoje. „EIT Health“ pritaria teisinės keitimosi duomenimis sistemos sukūrimo iniciatyvai ir ragina pilnai pasinaudoti dirbtinio intelekto privalumais. Sveikatos apsaugos…