Manes paprase pakrikstyti vaikuti, taciau niekad nesu to dariusi siek tiek nerimauju (nors visi sako kad beveik nieko nereikes daryti) taciau norejau paklausti jau esamu krikstateviu, kaip ten viskas bus, ka reikes daryti, ka moketi, kaip rengtis… tiesiog bijau issisokti:)
Dukra visa laika internete
Mano dvidesimtmete dukra diena ir nakti lindi internete ir susirasineja nezinia su kuo. As pora kartu pastebejau per jos peti ir pakraupau, kokiais necenzuriniais zodziais jaunimas sneka. I visus mano priekaistus ji atsako, kad as jau per „sena” tai suprasti (man dar tik 40). Nerandu budo jos atitraukti nuo kompiuterio, nors ji be galo uzsiemusi, nes mokosi universitete ir dirba parduotuveje po paskaitu, beveik visa laisva laika praleidzia prie kompo. Man labai idomu, kaip kiti tevai sprendzia sia problema, juk 20 metu vaikai jau per suauge kad juos jega atitrauktum, ir apskritai gal as per daug i galva imu, gal cia nieko tokio?
paauglio jausmai
Aplink tamsu… Tirštas rūkas lėtai ir švelniai glosto nuo šalčio sustirusias rankas. Taip sunku eiti, kai žingsnius vis kausto šaltis… Man taip sunku… Sunkiausia tai, jog mano sieloj- sumaištis. Teik daug jausmų… Kokie jie? Sunku net pasakyt, nes visi jie kartu, visi kartu puola mano jautrią širdį, drasko ją, palikdami randus… Niekada… jau niekada tie randai neužgys. Iš kur tie jausmai? Juos neša žmonės. Kodėl žmonės tokie blogi? Kodėl jiems taip sunku suprasti kitą žmogų? Juk jie tokie pat buvo kaip aš. Suprantama- dabar jie užaugę, patyrę, subrendę savo jausmuose. Tai kodėl taip vaikiškai elgiasi su manim? Kodėl jie, vadindami save suaugusiais negali paauglio akyse įžvelgti to ką aš dabar…
Drauges – meiluzes- vienisos mamos ispazintis…
Dabar norisi saukti, klykti, verkti…bet kas is to. Nesuprantu, kada ir kaip galejau taip smarkiai apsirikti. O buvo taip… Susipazinome su LK jauni. Draugavome? Ne, tik siaip susitikdavome pas draugus, bet man jis visada labai patiko, tik demesio sulaukdavau kaip visos. Veliau susipazinau su busimu savo vyru, istekejau, kaip sakoma – del to kad „reikejo”. Pagimdziau, bet po treju metu skausmingai issiskyriau. Del to visai nesigailiu. Pasijutau laisva, buvau grazi, gyvenimas tesesi. Demesio sulaukdavau is vyru daug, tik man kazko truko. Ir stai mano gyvenime vel atsirado LK. Susitikome atsitiktinai pas draugus. Jis jau vedes, maniau tikrai yra laimingas (taip kalbejo draugai)- zmona, namas , masina, geras darbas… tik truko…
Ka manote apie LYGIAS TEISES
Noreciau suzinoti komentatoriu nuomones. Ka manote apie lygias vyru – moteru teises. Ar jos tikrai egzistuoja ar tai tiktai feminisciu ismislas.Mano nuomone, kad moterys jas primena tik tada kai joms patogu.Jei kazkokia situacija yra nepalanki, moterys sako mes esam silpnoji lytis turetumet mus pateisinti. Taciau kai moterys mato, kad gali ispeshti is to naudos apie lygias teisias pradeda kalbeti laaaabai garsiai. Manau supratot ka noriu pasakyti.
Siurprizai mylimiesiems
Svejkuciai 😉 Labaj butu ydomu suzinoti, kajp ir kada buvot nustebine savo mylima zmogiukaaa.. 😉 Ar esat ji/ja nustebine kokiu poelgiu, siurprizu? 🙂 Juk staigmenos, siurprizai, paivairina gyvenima… 😉
Gyvenimas kaip ir nuomone keičiasi, tad neteiskim…
Daug pasakojimų apie vyro išdavystę moteriai,tačiau mielos moterys – ne visi yra nuotykių ieškotojai… Ilgą laiką pradirbau naktinbaruose, mačiau juodo ir balto,todėl tiek toje tiek toje pusėje yra pakankamai nuotykių ieškotojų.Kas keisčiausia, jog turėdamas darbe sąlygas nėjau nei į dešinę nei į kairę ir kas iš to …?Baigiu nupušėti. Per mėnesį kartą,ar į du,tris mėnesius pora kartų… ir tai baigi anksčiau laiko … Normalu ?Ar ilgai pagyvensi taip ?O taip jau virš 10 metų – man virš 30.Bet ištikimas ! Suprantu jei bėdos reik tvarkytis … apie tai nepradėk nė šnekėtis… juk vistiek nepabėgsiu… Žinau labai daug vyrų ,kurie(atsiprašau už išsireiškimą) dėl skylės tikrai nenori gadinti normalių šeimos santykių ir…
Ar egzistuoja burtai meilėje?
Ar tikite, kad moteris kažkokiomis priemonėmis (net neįsivaizduoju, kokiomis…) gali priversti vyrą ja susižavėti ir išduoti žmoną? Pvz., neišvaizdi moteriškė tampa vyro meiluže. Iki tol šeimoje nėra problemų, viskas puiku. Sužino žmona, vyras atgailauja ir sako – nežinau, kas man pasidarė, pats negaliu patikėti, kad aš su ja… Kuo tikėti?
Kodel meiluzes lieka kaltos…
Tema diskusijai: kodel nuklyde vyrai isteisinami, o meiluzes lieka kaltos?
Kodėl vyrai pernelyg santūrūs?
Visuomet traukė santūrūs, neplepūs vyrai. Už tokio ir ištekėjau. Dabar jaučiu, kad vyro santūrumas kuo toliau, tuo labiau atsisuka prieš mane. Trūksta vyro dėmesio, švelnių žodžių, komplimentų. Kodėl vyrai , pagyvenę santuokoje ilgėliau, pamiršta galantiškumą ir tyli lyg vandens į burnas prisisėmę? Juk moterys myli ausimis, o be gražių žodžių vysta lyg nelaistomos gėlės…Vyrai, kodėl tylite??