Man virs 40, bet pradejo detis keisti dalykai…Visai nejaudina vyresni uz mane vyrai. Butu viskas gal ir ne keista, bet anksciau visai net nesidairydavau i jaunesnius…Gal cia jau senejimo zenklas ir verta susimastyti, kad neprisidaryt sau gedos ar kokiu problemu…Na, i vaikus nesidairau, bet 10 m jaunesnis, pats tas. Kas cia per dalykai? Gal koks psichologas atsisauks…
Paaiskinkite ka reiskia „MINETAS”
Su draugais mokykloje snekejomes apie seksa, ir jie kelis kartus pasake zody „MINETAS” paaiskinkite ka tai reiskia nes man ju klausti buvo geda, tevu tikrai neklausiausciau, padekit.
Niekaip negaliu issiskirti su buvusiu vaikinu
Pries pora metu susipazinau su nuostabiu vyra. Pradejome susitikineti. Kartu (kaip pora) buvome Pusantru metu. Dabar jau puse metu esame tik draugai. Visa laika maniau, kad jis yra mano svajoniu vyras. Jis idealus viskuo: isvaizda, charakteriu, lovoj… Taip galvoju iki siol. Kol buvom pora maniau, kad ir jam yra taip pat gera kaip ir man su juo. Pasirodo klydau. Jam vis atrodydavo, kad jis mane myli nepakankamai, ir kad as jam per gera. Po pusantru metu draugystes pasake, kad daug maste ir suprato jog mane myli kaip drauge ir gera zmogu, bet ne kaip mergina. Tai is jo isgirsti buvo be galo skaudu. Bet su tuo susitaikiau. Juk negaliu zmogui…
Pagarba ir meilė
Visuomet norėjau nylėti ir būti mylima.Savo vieninteliam norėjau būti irgi tik vienintelė.Sunku susitaikyti su mintimis,kad jam esu ne viena,kad turiu mylėtis su juo,kai jis grįžta nuo kitų moterų.Man atrodo,kad mano vyras ne tik kad nemyli manęs,bet ir negerbia.Iš šono mūsų šeima atrodo ideali,tačiau iš tiesų-taip nėra.Aš kankinuosi,pasislėpusi verkiu,noriu meilės ir pagarbos iš jo pusės,o jis sako,kad jis kitaip negali,kad jam reikia moterų,kad jos jam kaip narkotikai,ir kad ir kaip norėčiau,visų jo kekšių neišmuščiau…Aš to ir nekitinu daryti,bet ir gyventi su juo toliau neketinu.Iš maždaug dešimties santuokos metų,tik vienerius metus jis man buvo ištikimas.Noriu,kad mylimas vyras mane gerbtų,o žmonės gatvėse nerodytų į mane pirštu ir gailėtųsi (gyvename provincijoje ir esame miestelio…
Konkuruoju su jo vaiku
Mano draugas jaucia didziule kalte, kad del manes paliko seima, o svarbiausia vaika….Dabar jis tiesiog paranojiskai stengiasi tai kompensuoti – visa savo laisva laika praleidzia su vaiku. Anksciau i tai ziurejau atsainiai, nes maniau,kad kazkaip imanoma suderinti, bet matau,kad klydau – pradedu nekesti to vaiko, nes kai jie buna kartu, pasaulis sukasi tik apie juodu. Bandziau kalbeti, bet jis kategoriskai pasake, kad tai jo vaikas, kuriam reikia tevo ir jokiu kompromisu jo atzvilgiu nebus. Nereikia manes kritikuoti, tikrai nesu nei savanaude, nei egoiste, bet kartais jauciu, kad kol jis gyveno seimoje man labiau priklause nei dabar…Kaip mums trims sutilpti po saule???
Kaip pasakyti mamai?
Draugauju su vaikinu jau 2.5 metu, mama nuolat klausinedavo ar as dar nepasimylejau nes sakydavo kai jau pradesi lytini gyvenima pasakyk man kad papasakociau kaip reikia apsisaugot ir pati nuprkciau ir… ji mane nuteikdavo taip jog tai yra normalu tik nereikia per anksti!Bet jau beveik metai kaip pradejus lytini gyvenima o mamai nedrystu ir bijau pasakyti! Labai bijau! Labai! Blemba, kaip man jai isdrysti pasakyti? O jeigu dar klausinet prades kada pradejau…ka as jai sakysiu? Kad pries metus? Gal geriau nieko nesakyti? Bet kai paklausia apie tai as sutrinku ir pasimetu…:(
Kada idomu gyventi?
Katras zmogaus gyvenimo laikotarpis idomiausias? Kada idomiausia gyventi? Kada zmogus jaucia pasitenkinima savo amziaus spektru? Vaikysteje? Paauglysteje? Jaunysteje? 20m. budamas? O gal brandoje? 30-40? 40-50? O gal, visgi tik sulaukes senatves? Ar tai priklauso nuo zmogaus? Pasidalinkite savo patirtimi.
Man 37…jai 24….patarkit
nezinau nuo ko pradet…isimylejau mergina, jai 24m. o man 37m.,neramina mane musu amziaus skirtumas…as ja ziauriai myliu negaliu gyvent be jos.Noreciau suzinoti kokia butu visuomenes (t.y. jusu visu)nuomone i 13 metu amziaus skirtuma, ar tai yra smerktina?
Priejau kryzkele
Sveiki patarejai ir padejejai. Iskarto noriu padekot uz sugaista laika man patariant. Aciu. Turiu tokia problema. Pries 30 min kalbejau su draugu ir viska aiskinausi kaip yra… Noreciau paklaust jusu. As ir mano geriausias draugas esame vienos nuomones. Esame draugu rate. Kiekvienas is tu draugu turi dar „ratu” ir t.t. ir kai visi susirenka i koki plota geria balta. Na turiu pripazinti jog anksciau tiek gerem ir nieko. Ir taip viskas ok budavo. O va dabar Prisigeriu, (o girtas as pasidarau kitu zmogum, kalbu betka ir varau ant kitu) ryte neprisimenu ka kalbejau ir taip prisidarau sau daug problemu… Jau tiek daug zmoniu yra kuriem esu atsiprasant „prisikes” i dusia…
Dauzom savo seima i sipulius
Dieve, kokia banali istorija: pragyvenom su vyru 15 metu, turim 2 vaikus, susirado kazkokia merguzele ir nori palikt seima. Viska mums palieka, pradeda nuo nulio. As jam sakau- tai as iseinu, kodel turiu gyvent griuvesiuose,palieku ir vaikus,cia gi ir tavo vaikai, kodel viena turiu auginti, pats su panele rupinkis,as ateisiu aplankyti. Jis pasimete, nes pazista mane, zino,jei iseis jis,iseisiu ir as,viskas velniop. Per diena sudauzom i sipulius savo seima..