Zinau, kad tokiam trumpam tekste nesutilps viskas ka noreciau pasakyti, bent kad kuo teisingiau isivaizduotumet situacija. Esme ta, kad su vyru pragyvenom 12 metu, auginam pora atzalu. Nors ir tekejau is dideles Meiles, kuri buvo mane taip apakinus, kad net nepastebejau kokie mes skirtingi. Nejuodinsiu savo antros puses, pasakysiu, kad mes tiesiog nemokam gyventi kartu. Tiek kartu kalbeta apie skyrybas, kad ir pereita sekmadieni, jis jau krovesi daiktus ir ruosesi iseiti… bet neisejo… Tai toks nervu tasymas. Jis kiros berods neturi, bet as jau mintyse noriu, kad susirastu ir paliktu mane ramybeje, tiesiog pavargau taip gyventi. Nei bendros ateities kurti, nei gyventi svajonemis… Prisipazistu, kad pati pirma bijau reikalauti skyrybu,…

Neseniai seminare susipažinau su mielu vaikinu. Iš pat pradžių patikome vienas kitam. Patiko jo bendravimas, jo dėmesys man, jo bučiniai. Supratau, kad ieškojau būtent tokio žmogaus. Na, atrodytų, viskas kaip ir puiku, tačiau kilo šiokių tokių problemų. Sužinojau, kad tokių įvairių „kadrų” šis vaikinas turi ne vieną ir ne du… Pats to nepripažįsta, bet visi, kas jį artimiau pažįsta, tai patvirtina. Nieko stebėtino, nes jis tikrai lyg magnetas traukia merginas ir lengvai sugeba apsukti joms galveles. Man, dėja, galvą jis irgi apsuko. Jo draugai sakė, kad aš jam irgi padariau nemažą įspūdį. Išsiskirdamas su manimi prižadėjo atvažiuoti, aplankyti mane (gyvename skirtinguose miestuose) ir toliau puoselėti mūsų jausmus:) Dar porą savaičių…

Sveiki, butu labai smagu, jei gauciau is jusu geru bei naudingu patarimu… Turiu suzadetini (vasara ketiname tuoktis), problema yra busima anyta. Pasakosiu trumpai ir aiskiai. Karta ji mane pasikviete i kambari ir pasake, kad as jai dar ne marti, kai apsivesiu tada tiktai busiu. Aisku labai nesmagu, nes tikrai as jai stengiuos itikti visais imanomais budais. Po to pradejo mane smerkti, kad pradejau gyventi su jos vaiku ir.t.t..aisku liepe mano suzadetiniui nieko nesakyti. Bet taip nesmagu. As nesakau jos demesio man netruksta, ji gera ir t.t.bet jauciu kazkokia riba tarp manes ir jos. Pakalbekime apie uosvienes…pasidalinkite su manimi savo ispudziais.Aciu

Sveikuciai. Nusprendziau parasyti Jums…Noriu paprasytI Jusu patarimo. Turiu suzadetini, kuri be galo myliu, gyvenam kartu. Esme tame, kad jam neseniai is uzsienio pasiule nebloga darba… Kaip grese „issiskyrimas” as prapliupau asaroms….prie jo, nezinau kas pasidare..buvo jau prisikaupe….] Jis mane apkabino ir pasake, kad as svarbiausia jo gyvenime, pinigai ne svarbu ir pasiliks, bet as nenoriu, kad jis aukotus del manes, nenoriu, kad ir isvaziuotu….Nezinau ka daryti????pasidalinkite su manimi savo patirtimi, gal kam nors teko susidurti su tokia situacija??? Cia Lietuvoj jis taip pat turi darba, bet ten aisku pinigai tris kartus didesni…o vasara as ten taip pat vaziuociau, bet dabar negaliu- paskutiniai metai unike. Aciu Jums visiems!!!!!

As pasimeciau savo jausmuose ir svajonese. Nebesuprantu, ka myliu, o ko nekenciu. Jauciuosi netekusi pusiausvyros, pagrindo po kojomis. Sau padeti nebegaliu. Draugams pasakoti bijau, vyrui, tevams irgi. Jauciu, kad man reikia pasikalbeti su psichologu-specialistu, kuris galbut padetu surasti atsakymus. Tik nezinau nuo ko pradeti. Ar cia seimos gydytojas nusiust turi, ar eit pas privatu? aisku pas privatu geriau, bet kiek tai kainuos? Gal kas zinote ikainius ir koki savo darba ismananti psichologa. Nebegaliu taip daugiau gyventi ir kankintis, padekit man