Šiai iš ties nepaprastai užduočiai iliustruoti pasitelksime Dr. Paul Dobransky sukurtą sistemą, jo išsikirtais charakterių tipais. Visi tikriausiai esame girdėję, jog žmones pagal polinkį bendrauti sąlyginai galima suskirstyti į intravertus – ekstravertus, o jų požiūris į pasaulį mums turėtų pasakyti, kas jie yra – optimistai ar pesimistai. Žinoma, temperamentų tipai neapibrėžia nei žmogaus dorovės, nei jo socialinio vertingumo. Nėra „gero” ar „blogo” temperamento, o kiekvienas jų tipas turi kaip teigiamų, taip ir neigiamų pusių. Tačiau, temperamentas, kad ir koks jis būtų, mums augant ir bręstant kaip asmenybėms, apauga naujais įgūdžiais ir patirtimi. Kitaip kalbant, tokiu būdu formuojasi mūsų charakteris. Paprastai žmogui yra būdingas vienas kažkuris dominuojantis charakterio tipas, kad ir…

Na, kalbėti apie visus žmones iš karto gal būtų kiek per drąsu – sudėti visus į vieną lentyną gali ir nepavykti… bet, apie bendras tendencijas pasamprotauti – kodėl gi ne? Pradėčiau nuo to, jog biologinis giminės pratęsimo instinktas – mokslininkų nėra įrodytas… (10 proc. daugiausiai). Gyvūnų pasaulyje toks instinktas, žinoma, egzistuoja. Pas žmones jis, matyt, taip pat turėjo išlikti, bent jau kaip biologinis palikimas. Bet, visaapimančio egocentrizmo fone šio instinkto įtaka, pirmiausia, yra minimali, o antra – kas gi šio instinkto balsą iš tiesų sugeba atskirti nuo sukto savo proto balso? Šiaip jau, logiška būtų daryti prielaidą, jog žmonija stabiliai egzistuoja tik todėl, kad seksas (dažniausiai) – labai jau malonus…

Derėtų atkreipti dėmesį, jog kalba eina apie savo gyvenimo pakeitimą vaiko gyvenimu. Vaikas, paaugęs, ačiū už tai tikrai nepasakys. Tai gal geriau įsigyti šunį?.. · Vaikas, kaip savo klaidų ištaisymo būdas – taip pat pakankamai populiarus reiškinys. Vaikas šiuo atveju panaudojamas kaip galimybė pragyventi savo gyvenimą iš naujo. Ir ne šiaip sau pragyventi, o pragyventi gerai ar bent jau įrodyti visam pasauliui savo tiesą. „Kai turėsiu savo vaikų, aš juos auklėsiu visiškai kitaip“. „Kai turėsiu vaiką, aš jį išmokysiu, kaip reikia teisingai gyventi“. Visa tai, suprantama, taip pat yra ne kas kita, kaip asmeninių kompleksų žaidimai. Gaila tik, jog tėvų infantilumo ir nelaimingumo auka šiame žaidime vėl tampa niekuo dėti…

Tęsinys „Vestuvės. Ko po jų tikimės? (I dalis)” Mielos moterys, pasižiūrėkite į savęs tiesiog dabar. Ką jūs spinduliuojate į aplinką? Gerumą, šviesą, meilę, džiaugsmą? Kokie nuo Jūsų sklinda impulsai? Tų impulsų negalima paliesti, bet SĄŽININGAI įvardinti tai, kas nuo Jūsų sklinda, juk galima? Brangūs vaikinai, o Jūs, ar kada susimąstėte, ką reikia DARYTI, kad moteris BŪTŲ meilės būsenoje? Ar prisiimate atsakomybę už savo mylimosios būseną? Ar dažnai atkreipiate deramą dėmesį į tai, kokios nuotaikos yra Jūsų moteris? Kas iš tiesų yra Jūsų poros vairininkas? Ką šiandien Jūs PADARĖTE, kad moteris iš tiesų BŪTŲ moterimi? Ko gi santykiuose ieško vyrai? Pirmiausia – Meilės! Moters meilė daro stebuklus. Tikrai… Kaip paslaptį galiu…

Pagyvenusių moteriškių improvizuotuose ant suoliukų parke pasisėdėjimuose, dažnai galima nugirsti retorinį klausimą – „Ir ko gi tiems vyrams reikia? Pasižiūri aplink – moterys ir protingos, ir gražuolės, ir išsilavinusios (po du aukštuosius), ir puikios šeimininkės, ir prisižiūrinčios, ir … vienišos. Arba, greta jos geriantis, pinigų neuždirbantis pašlemėkas… arba ištvirkaujantis į kairę ir į dešinę nesusipratimas…“. Iš tiesų: ko jiems reikia? Vienoje šeimoje teko girdėti maždaug tokį atsakymą: „Monika, tu niekada neišmoksi gaminti geriau, nei tai daro gero restorano šefas. Patį skaniausią maistą aš galiu nusipirkti. Tu niekada neišmoksi geriau prižiūrėti namus, nei tai daro specializuotos kompanijos. Švarą ir tvarką namuose aš galiu nusipirkti. Ir seksą, patį kiečiausią, taip pat galima…

ka manote apie tatoo intymioje vietoje,gal turite? o auskariukus?

Sveiki norejau pasidometi merginu ka manote apie vyrus devincius stringus

Aš myliu tave… Aš myliu tave, ir aš čia. Tai – geriausia, ką galiu pasiūlyti. Argi tu nesvajojai sugrįžti į tą laiką, kuriame dar nesi nieko praradęs. O aš čia. Tame laike. Aš nespėjau prarasti tavęs, nes mes kartu niekada nebuvome. Mes dar neturime bendros praeities. Bet ateitis yra. Tu mane pažįsti geriau už bet kurį artimą. Tu supranti mane iš kelių žodžių… žodžių be emocijų, be jausmų. Tu taip toli, o priverti mano širdį plakti smarkiau. Aš prisimenu tave kiekvieną dieną. Nors tavęs niekada nemačiau, bet visada jaučiu. Kažkada tu pasakei, jog tikra meilė egzistuoja, gal būt, tik laiškuose. Tada tai pati tikriausia ir nuostabiausia meilė pasaulyje. Mūsų meilė…