Su savo vaikinu jau draugaujam beveik pusmeti.As ji myliu,jis mane irgi…Beda tame,kad per didelis jo demesis man-mane trikdo…mes labai daug laiko praleidziame kartu ir visa ta laika jis manes nepaleidzia ne minutelei…o jei noriu ka nors padaryt,pvz.issivirt kava ar pan.jis uz mane padaro,neleisdamas man pajudinti ne pirstelio…Aisku,tai malonu,bet su laiku atsibosta…Rasdamas,kokia laisva min.jis pas mane atvaziuoja,o jei negali,tai paskambina…Bet tai dar niekis,blogiausia,kad jis yra pavydus,pavydi net tada,kai pasiziuriu i koki kita vaikina,ne karta buvo susimuses,tik del to,kad mane uzkalbindavo kitas vaikinas…taip pat jam nepatinka kai as viena(be jo)kur nors nueinu,pvz.i koki kluba ir jam nepasakau,tada jis pradeda visur mane ieskot…taigi,va tokia mano padetis,issiskirti nenoriu,nes koks jis bebutu-ji tikrai myliu,bet ir…
Ar gerai turėt ištekejusę meilužę?
Ar nuodemė,jei vyras žmona nesirūpina,o ja pasirūpinu aš? Čia,man atrodo,net nepažeidžiu kažkurio Dievo įstatymo(Negeisk svetimo vyro ar svetimos moters).Nors kai kurie mane ramina,sako,kad negeist reikia tik svetimo vyro, moters galima.O BK net straipsnio už tai kaip ir nėra.Ką man patartumėte?
Meilę lemia nosies nervas
Nosyje aptiktas nervas, nuo kurio priklauso mūsų meilės likimas. Skaityti toliau …