Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininke Edita Janušiene. Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo galimybės mažinant šešėlį skirtinguose sektoriuose: statybos, medienos prekybos ir atliekų tvarkymo. „Valstybė turi stovėti legalaus, mokesčius mokančio verslo pusėje. Norime padėti legaliam verslui apsiginti nuo užribyje veikiančių medienos prekybininkų, atliekų tvarkytojų ir statybos vystytojų. Todėl susitikome pakalbėti, kaip stabdyti nesąžiningai konkuruojančius asmenis“, – sako aplinkos ministras. Susitikimo metu sutarta aktyviau bendradarbiauti, apribojant nelegalaus darbo ir paslaugų atvejus. Bus keičiamasi didesniu kiekiu duomenų, ieškoma teisinių reguliavimo priemonių, kuriomis būtų galima sumažinti šešėlį ir legaliai veikiantiems verslams sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas. Susitikime taip pat dalyvavo Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas, aplinkos viceministrė dr. Daiva…
Sodas pagal lietuvius: nuo šiaudinio iki kolektyvinio
Greičiausiai niekas nesiginčys, kad savo lysvėje užauginta braškė ar ridikas yra kiekvienam skaniausi pasaulyje. Būtent dėl to sodas ar savas daržas daugeliui yra širdyje daigus įleidusi vieta, kurioje galime atrasti ramybę ar tiesiog „suleisti rankas į žemę“. Įleidęs šaknis į kultūrą bei tradicijas Sodus, tik pakabinamus, galime sutikti ir mūsų kultūroje. Mums visiems pažįstami šiaudinių stiebelių vėriniai išsiskiria labai aiškia, kartais ypač sudėtinga, tačiau tikslia geometrine forma, kuri byloja apie harmoningai surėdytą pasaulį. Pasak tradicinių amatų meistrės Loretos Lichtarovičienės, ruginių šiaudų sodai paprastai buvo rišami svarbiausių metų švenčių – Kalėdų, Velykų proga, taip pat žmogaus gyvenimo virsmams paminėti. Jie buvo kabinami ištaigingiausiose namų vietose. Yra duomenų, kad rišant sodus, seniau…
Užtvankos Lietuvoje trukdo ne tik lašišoms – dalies nerštaviečių nepasiekia ir žiobriai
Artėjant pavasariui žvejai juokauja, kad Velykų laukia, bet žiobrių laukia dar labiau. Šios migruojančios žuvys iš jūros neršti į Lietuvos upes traukia būriais dviem migracinėmis bangomis rudenį ir pavasarį, tad balandžio viduryje jau pradeda kibti. Savo ruožtu mokslininkai pastebi, kad savo dydžiu ir jėga žiobriai neprilygsta lašišoms, tad įveikti Lietuvos upėse žmogaus pastatytas užtvankas šioms žuvims yra gerokai sunkiau. Kai balandžio viduryje prasideda pavasarinė žiobrių migracinė banga, žvejai jų pagauna pagrindinėse Lietuvos upėse, kuriose vėliau pavasarį ir vasaros pradžioje žiobriai neršia. Pirmųjų signalų apie prasidėjusią žiobrių migraciją pavasarį Lietuvos žvejai sulaukia iš kaimyninės Latvijos, kur šios karpinės žuvys pasirodo anksčiau. Ypač įspūdingai atrodo jų šuoliai Ventos upėje per Kuldygos krioklį.…
Aplinkos ministras stabdo neskaidrų žemės suteikimą, besinaudojantiems – pereinamasis laikotarpis sutartims sudaryti
Aplinkos ministerijai nuo šių metų sausio perėmus Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumą ir išanalizavus Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadas bei Žemės ūkio ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus rekomendacijas, pateiktas 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje, buvo aptiktas laikino naudojimo paskirties žemės suteikimo naudotis procesas be teisinio pagrindo ir nevykstant jokiems konkursams. „Tokiu būdu žemės valstybėje buvo išdalinta apie 35 tūkst. ha. Siekiant sustabdyti neskaidrų ir neteisėtą žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis procesą, šių metų kovo 9 d. pavedžiau Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriui nepriimti naujų įsakymų dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti. Noriu pabrėžti, kad asmenys, kuriems iki 2023 m. kovo 9 d. buvo suteikta teisė laikinai naudotis valstybine…
Klimato kaitos programos investicijos paskatino žaliuosius pokyčius
Pasinaudoję praėjusiais metais skirtomis Klimato kaitos programos lėšomis gyventojai ir viešosios įstaigos įdiegs ar įsigis iš nutolusių saulės parkų beveik 60 MW galios saulės elektrinių elektros gamybai, tam skirta 36 mln. eurų. Tai leis Lietuvai ilgalaikėje perspektyvoje tapti labiau energetiškai nepriklausoma ir sumažinti šalies šiltnamio dujų emisijas. Visos įgyvendintos Klimato kaitos programos priemonės per projektų gyvavimo laikotarpį leis sutaupyti 4,4 proc. (1093 kt) 2021 m. Lietuvos šiltnamio dujų emisijų. Taip pat 2022 m. iš Klimato kaitos programos lėšų buvo pradėti „mažosios renovacijos“ projektai 109 daugiabučiuose namuose, 1,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektai, 9 įmonės apsisprendė modernizuoti negyvenamuosius pastatus. Gauta net 3,4 tūkst. gyventojų paraiškų pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus…
Tyrimas: Lietuvoje įmonės tvarumą supranta skirtingai nei kitose Baltijos šalyse, didžiausi iššūkiai – didėjančios sąnaudos, rezultatų vertinimas
Lietuvoje veikiančios įmonės tvarumą supranta skirtingai nei Latvijos ir Estijos bendrovės, nors priemonės, kurių imasi siekiant mažinti emisijas, panašios visose trijose Baltijos šalyse, rodo didžiausios dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintojos „Neste“ užsakymu atliktas „Kantar“ tyrimas. Pagrindinės abejonių priežastys visose valstybėse – žema motyvacija dėl didelių investicijų. Visgi didžioji dalis apklausoje dalyvavusiųjų pripažino, kad tvarių įmonių bei atitinkamai produktų poreikis ateityje augs. Tyrimas atskleidžia Baltijos šalių verslo atstovų, turinčių konkrečius tvarumo tikslus ir dirbančių šia kryptimi, požiūrį į aplinkai draugišką veikimo potencialą. Tvarumo suvokimas: nuo ekonomiškai stabilios veiklos iki aplinkosaugos Tyrime išryškėjo skirtingas tvarumo suvokimas tarp Baltijos šalių. Estijoje ir Latvijoje veikiančioms bendrovėms jis dažniausiai asocijuojasi su finansiškai stabilia veikla, taip…
Arboristas atkreipia dėmesį į švietimo įstaigų teritorijose esančių medžių būklę ir pataria, kaip užtikrinti saugumą
Atšilus orams darželius ar mokyklas lankantys vaikai daugiau laiko praleidžia lauke – žaidžia per pertraukas, į lauką persikelia ir kūno kultūros pamokos. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog dabar pats metas įvertinti švietimo įstaigų teritorijose augančių brandžių medžių būklę, kuri ne visada yra gera. Pasak arboristo Artūro Žilinsko, dažniausia problema, kad seni medžiai reguliariai netvarkomi, negenimi, taip pat pasitaiko medžių kažkada nulūžusiomis viršūnėmis ar perskilusiais kamienais, kurie gali išplyšti, o krisdami sužaloti žmones. „Stebint senus medžius viešose vietose, mokyklų ar darželių teritorijose, situacija neatrodo labai gera. Sakyčiau, tik kokie 10-15 proc. medžių yra apgenėti, sutvarkyta laja. Patariu būtinai atkreipti dėmesį į tokius medžius, ypač erdvėse, kur laiką leidžia vaikai, ir bent jau…
Naujajame Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminale planuojami aplinkosauginiai sprendimai: nuo išmanaus apšvietimo iki beveik 7 kartus mažesnio CO2
Šių metų pradžioje prasidėjo intensyvios naujojo keleivių išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybos. Planuojama, kad pirmieji keleiviai iš šio terminalo išvyks 2025 m. pradžioje. Pasak Kristinos Greičiūtės, Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovės, naujasis terminalas bus didelio pokyčio pradžia, o sprendimai bus orientuoti į visas veiklos sritis, įskaitant aplinkosaugą. Ji įvardija, kad tarp svarbiausių numatomų pokyčių – šiluminės energijos mažinimas, energinio efektyvumo gerinimas, saulės jėgainės įrengimas, išmaniojo apšvietimo sistemos ir mažinamos CO2 emisijos. „Nuolatos stengiamės tobulėti visose srityse ir diegti naujoves. Siekiame savo veiklą optimizuoti taip, kad reikšmingai sumažintume išmetamų CO2 emisijų kiekį, o galiausiai taptume klimatui neutraliu oro uostu“, – sakė K. Greičiūtė. Esamas status quo K. Greičiūtė teigia,…
Lietuvė laimėjo tarptautinį tvarumo apdovanojimą
Tvarumo ekspertė, Inovacijų agentūros vykdomo projekto „TechHub“ mentorė ir lektorė, „ChangemankersON“ įkūrėja Simona Šimulytė buvo nominuota apdovanojimui „TOP 100 WOMEN in Social Enterprise“ socialinių inovacijų kategorijoje ir pateko į laimėtojų 100-uką. Simona yra pirmoji nominuota lietuvė tokiam apdovanojimui socialinių inovacijų kategorijoje per 15 metų. Tvarumo srityje dirbanti jau daugiau nei 13 metų, Simona dalijasi savo įžvalgomis apie tvarų verslą – koks jis iš tiesų turi būti. Simona, buvai atrinkta kaip socialinė inovatorė apdovanojimui iš 900 nominančių. Ką tau reiškia šis apdovanojimas? Šis apdovanojimas yra įvertinimas ir pripažinimas mano pasirinkimų bei ilgalaikio, nuoseklaus darbo. Jau prieš 13 metų, kai sąvokos „socialinis verslas“ ir „socialinės inovacijos” Lietuvoje skambėjo apie nieką, man rūpėjo…
Tėvo pamokos gamtoje – ne tik apie tai, kaip sugauti milžinę karališką lašišą
Vilnietis žvejys Robertas Česynas stebi, kaip gamtoje mokosi ir tobulėja jo 5 metų sūnus Jokūbas. „Plūdinė meškerė jam – jau praeitas etapas. Dabar jis bando įvaldyti spiningą – pernai spalį Neryje Vilniaus centre pagavo didelį ir kovingą lašišos patiną. Todėl mums labai svarbu, kad Lietuvos upės būtų laisvos bei gyvybingos ir visi galėtų džiaugtis jose matydami įspūdingas karališkas žuvis“, – sako 40 metų R. Česynas. Vyras pasakoja, kad pats meškerę į rankas paėmė būdamas ketverių. „Sūnus mane aplenkė – pradėjo anksčiau, nuo trejų metų. Jokūbas labai sparčiai mokosi, nes klauso patarimų ir labai domisi žuvimis, žvejybos įrankiais, gamta. Jis savarankiškai spiningauja, moka susitvarkyti su plūdine meškere, dugnine ir karpine įranga,…
