Penktadienį Aplinkos ministerijoje įvyko susitikimas su ūkininkų atstovais, kuriame aptarta prieš kelis mėnesius ministerijai pateikta rezoliucija, susijusi su žemės ūkio paskirties žemės valdymu, naudojimu, disponavimu. Diskusijoje dalyvavo aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė ir žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Aplinkos viceministrė pristatė Europos šalių praktiką ir teisinę bazę, susijusią su žemės ūkio žemės įsigijimu. Taip pat supažindino su Valstybės saugumo departamento (VSD) Aplinkos ministerijos prašymu pateiktu įvertinimu dėl galiojančio žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo nacionalinio saugumo požiūriu. „VSD atsakyme konkrečių grėsmių, susijusių su ūkių stambėjimu, nenurodė. Peržiūrėjome 2023 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, jame taip pat nebuvo įvardytų tiesioginių teisinio reguliavimo žemės valdymo ir naudojimo srityje ir grėsmių nacionaliniam saugumui…
Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo įgyvendinimo kompetentingos institucijos funkcijas vykdys Aplinkos apsaugos agentūra
Vyriausybė pavedė šalies institucijoms funkcijas Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo reglamento reikalavimams įgyvendinti. Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) įgyvendinimo Lietuvoje kompetentingos institucijos funkcijas pavesta vykdyti Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA). Agentūra koordinuos, kaip taikomi mechanizmo reikalavimai: suteiks ir atšauks prekių importuotojams PADKM deklaranto statusą, PADKM registre teiks informaciją ir duomenis apie importuotojus, tikrins importuotojų pateiktų įvežamoms prekėms būdingų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ataskaitų duomenis. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nuo 2026 m. mechanizmui įsigaliojus pilna apimtimi, Finansų ministerijai, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, pavesta vykdyti PADKM sertifikatų pardavimo ir perpirkimo funkcijas. Ši sertifikatų sistema laipsniškai keis nemokamai skiriamus apyvartinius taršos leidimus (ATL). 75 proc. lėšų už PADKM sertifikatus numatoma pervesti…
Vyriausybė pritarė, kad savivaldybės turi turėti pareigą ir papildomus įrankius imtis taršos mažinimo iniciatyvų
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Aplinkos apsaugos, Aplinkos oro apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kurios padės spręsti lokalias taršos problemas miestuose, miesteliuose, gyvenamosiose teritorijose ir sustiprins savivaldybių galias įgyvendinant funkcijas aplinkos apsaugos srityje. Numatoma nuo 2026 m. gegužės 1 d. uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglis, lignitą, durpes, iškyrus atvejus, kai toks kuras dėl jo aukšto šilumingumo yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse „Šiais įstatymų pakeitimais mes visoms šalies savivaldybėms suteiksime ne tik teisę, bet ir pareigą imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų, tose gyvenamosiose teritorijose, kur tarša didžiausia nustatyti papildomus normatyvus ar taisykles“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Ministro teigimu, gyventojai ir toliau gaus subsidijas pasikeisti…
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: Lietuvos verslai turi ruoštis naujojo ES reglamento dėl kovos su miškų naikinimu įsigaliojimui
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo ES rinkai ir jų eksportui iš Sąjungos, kitaip vadinamas ES kovos su miškų naikinimu reglamentu arba EUDR, įsigalios 2024 m. gruodžio 20 d., todėl daugelis Lietuvos verslų turėtų suskubti pasiruošti įgyvendinti šio naujo reglamento reikalavimus, nes gresia sankcijos už jų neįgyvendinimą. EUDR nustato, kad soją, kavą, kakavą, alyvpalmių aliejų, galvijus, gumą ir medieną bei jų produktus pirmą kartą ES rinkai tiekiančios įmonės turi įdiegti deramo patikrinimo sistemą bei atlikti išsamią savo tiekimo grandinių analizę, kad užkirstų kelią miškų naikinimui ir alinimui. „Europos Sąjunga, priėmusi kovos su miškų naikinimu…
Tvarumo ekspertai įspėja: kompensuoti CO₂ nepakanka – metas siekti nulinių emisijų
Nuo XX-ojo amžiaus pradžios pasaulyje vykstantis globalinis atšilimas neleidžia atsikvėpti ne tik mokslininkams ar politikams, bet ir verslui. Šis raginamas aktyviau imtis konkrečių veiksmų mažinant anglies dvideginio emisijas. Ekspertų teigimu, laikai, kai pakako kompensuoti į aplinką išskiriamą taršą, baigėsi – metas siekti nulinės emisijos. Mokslininkų skaičiavimu, šiuo metu anglies dioksido (CO₂) koncentracija yra 50 proc. didesnė nei ikiindustriniu laikotarpiu, azoto suboksido – 24 proc., o metano – 2,62 karto. Tokio didelio ir spartaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracijos didėjimo nebuvo per pastaruosius 800 tūkst. metų. „Šiuo metu iškastinio kuro deginimo metu išsiskiriantis CO₂ yra pats svarbiausias klimato kaitos veiksnys. Per pastaruosius 60 metų pasaulinės anglies dioksido metinės emisijos padidėjo…
Išrinktas ekonomiškiausias sunkvežimis – per metus kuro sąnaudas gali padėti sumažinti net iki 3000 eurų
Vokietijoje vykusio tolimųjų reisų sunkvežimių palyginamojo testo „European Truck Challenge 2023“ metu buvo išrinktas taupiausiai degalus naudojantis sunkvežimis. Juo tapo 2021 m. pristatytas vilkikas „Scania 420 R“ su įdiegtu „Super“ jėgos agregatu. Testo metu vidutinės „Scania Super“ dyzelino sąnaudos buvo 4,9 proc. mažesnės nei kitų, bandyme dalyvavusių gamintojų sunkvežimių. „Tai dar vienas įrodymas, kad „Scania“ užima pirmą vietą pramonėje kaip ekonomiškiausias prekės ženklas. Tokie bandymai patvirtina tai, ką tūkstančiai klientų patiria kasdienėje veikloje – „Super“ sunkvežimiai sunaudoja mažiau kuro nei konkurentai ir taip gerokai sumažina CO2 emisijas“, – sako Julianas Modro, „Scania Trucks“ pramonės sprendimų skyriaus atstovas. Į Vokietijoje vykusį testą buvo pakviesti visi pagrindiniai Europos sunkvežimių gamintojai. Šiais metais…
Kovai su agresyviu miško kenkėju – kompleksinės priemonės
Lietuvoje, kaip kitose Europos valstybėse, eglių kenkėjas žievėgraužis tipografas vis labiau niokoja spygliuočių medynus. Dėl masinio šio kenkėjo paplitimo šiais metais paskelbta stichinė nelaimė Vilniaus, Rokiškio, Trakų, Šalčininkų ir Panevėžio rajonuose. VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose 2023 metais iki spalio mėnesio žievėgraužio tipografo židiniai užfiksuoti 3435 ha plote, kuriame pažeista 624 tūkst. m³ eglės medienos – tai yra beveik penkis kartus daugiau nei įprastai. VMU miškininkai su žievėgraužio tipografo paplitimu kovoja visoje šalies teritorijoje augančiuose miškuose. Kovai su miško kenkėjais, VMU pasitelkia visą įmanomą priemonių spektrą nuo žvalgymo iki kaip įmanoma skubesnio pažeistos medienos pašalinimo iš miško, taikydama kompleksinį modelį. Šiuo metu spygliuočių medynų žvalgymo efektyvumui padidinti…
Šiaulių rajone atidaryta rekonstruota didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė
Spalio 30 d. visuomenei buvo pristatyta rekonstruota Kairių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė. Apie 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto teritorijoje iškilo modernus administracinės-gamybinės paskirties pastatas, kuriame dirbs atliekų priėmėjai-kontrolieriai ir bus atliekamas smulkus daiktų remontas pakartotiniam naudojimui, įrengta saulės elektrinė, numatyta pastatyti naujus, talpius ir saugius atliekų konteinerius, įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės atidaryme dalyvavo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorius Žilvinas Šilgalis, UAB „Ginstata“ projektų vadovas Rytis Skaudžius, UAB „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius Arvydas Janulis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis ir kitos suinteresuotos visuomenės grupės. „Nors atliekų surinkimo infrastruktūros kūrimas, modernizavimas ir pritaikymas prie vis griežtėjančių aplinkos apsaugos standartų kelia…
Patvirtintos savivaldybių žaliosios infrastruktūros finansavimo gairės
Aplinkos ministras patvirtino Regioninės pažangos priemonės „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gaires, kurių tikslas didinti žaliosios infrastruktūros plotus urbanizuotose teritorijose. Šiai priemonei numatyta skirti 38,8 mln. eurų, iš kurių 33 mln. eurų finansuojami iš Europos Sąjungos fondų. Pažangos priemonės tikslas – pagerinti gyventojų, gyvenančių urbanizuotose teritorijose, aplinkos kokybę. Įgyvendinus šią pažangos priemonę, bus patobulinta arba naujai sukurta iki 261 ha žaliosios infrastruktūros plotų miestuose ir miesteliuose, ja naudosis mažiausiai 713 tūkst. gyventojų. Numatomos investicijos į žaliosios infrastruktūros urbanizuotoje aplinkoje sukūrimą leis suformuoti kokybiškas daugiafunkcines viešąsias žaliąsias erdves, želdynus, išsaugoti ir tvarkyti vertingas buveines, žydinčias pievas, sutvarkyti apleistas teritorijas, paverčiant jas žaliosiomis jungtimis, rekreacijos zonomis, išlaisvinti kanalizuotus upelius. Norėdami…
Daugiau nei 6 tūkst. vilniečių dalyvavo edukacijose apie klimato kaitą
Spalio pabaigoje Energetikos ir technikos muziejuje vilniečiai ir sostinės svečiai įsitraukė į aktualias diskusijas apie tvarią ateitį – 6200 muziejaus lankytojų gamino šiltnamio efektą sukeliantį anglies dioksidą, vandenilį, kuriuo ateityje bus varomi sostinės autobusai, žaidė protmūšius, atliekų krepšinį, varžėsi, kas tvariau apšildys namus, lankėsi interaktyvioje Virsmo salėje ir domėjosi, kaip tvariau vartoti turimus išteklius bei efektyviai panaudoti žaliuosius šaltinius. Europos komisija Vilnių išrinko 2025 m. žaliąja Europos sostine – titulas suteikiamas miestams, diegiantiems tvarius ir inovatyvius sprendimus, dėl kurių mažinamos CO2 emisijos bei didinama energetinė nepriklausomybė. Iki 2030 m. Vilnius siekia tapti klimatui neutraliu miestu. Užbaigė Klimato savaitę Paskutinę spalio savaitę buvo minima Klimato savaitė 2023. Šia proga Vilniaus miestui…
