Šiandien Seimas priėmė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2024 m. sausio 1 d. didinamos mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Populiariausių žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 10 eurų mėnesiui ir 30 eurų metams. Mažiau už leidimus mokės žuvis paleidžiantys žvejai: leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuos 10 eurų mėnesiui ir 25 eurų metams. Leidimas vieną parą žvejoti lašišas ir šlakius kainuos 15 eurų, atitinkamas leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautą lašišą arba šlakį, – 5 eurai. Visi mėgėjų žvejybos leidimai, išduoti iki Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, galios iki juose nurodyto termino pabaigos. Priėmus šias pataisas į valstybės biudžetą už šiuos leidimus bus surenkama apie 4,5 mln. eurų…
„Nesipakuok“: Šiaulių regionas jungiasi prie atliekų mažinimo savaitės
Jau rytoj, lapkričio 18 d., visoje Europoje prasideda atliekų mažinimo savaitė. Nuo 2008 metų organizuojamas renginys šį kartą kviečia atkreipti gyventojų dėmesį ir prisidėti prie pakuočių atliekų mažinimo. Renginio šūkis „Nesipakuok“ ragina gyventojus rinktis mažiau įpakuotas arba įpakuotas į daugkartinio naudojimo pakuotes prekes. Šių metų tema pasirinkta atsižvelgus į Europos Sąjungos Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą, kuris jau netrukus suvienodins šalių požiūrį į pakuočių ženklinimą, užstato sistemas, pakartotinį pakuočių naudojimą ir visišką jų perdirbimą. Pakuotės kelias nuo gamyklos iki parduotuvės Kol prekė pasiekia mūsų rankas, jai tenka praeiti ilgą kelią nuo gamybos linijos iki išstatymo parduotuvės lentynoje. Kad prekė būtų apsaugota nuo pažeidimų, tiekimo grandyje susidaro ne viena pakuotė –…
Nacionalinis judumo iššūkis pritraukė rekordinį skaičių dalyvių
Ketvirtadienį, lapkričio 16 d., finišą pasiekė Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Nacionalinis judumo iššūkis, kuris šiais metais pritraukė beveik 111 tūkst. dalyvių. Trečius metus iš eilės vykęs projektas rugsėjo 16-ąją kvietė įvairias Lietuvos bendruomenes burtis į komandas ir du mėnesius taršias transporto priemones iškeisti į ėjimą bei pasivaržyti 7 skirtinguose iššūkiuose. Šiais metais prie iššūkio prisijungė 100 proc. miestų, miestelių ir aukštųjų mokyklų. Taip pat 90 proc. mokyklų, 1300 įmonių, apie 1000 bendruomenių. „Džiaugiuosi, kad projektas kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių. Šiemet kartu žengėme net 40 mlrd. žingsnių, tai reiškia, kad drauge 780 kartų apėjome aplink Žemę. Bet svarbiausia – šis iššūkis skatina mus ne tik judėti aplinkai draugišku būdu, bet ir…
„Lidl“ taromatuose – dar daugiau aukojimo galimybių
Prekybos tinklo „Lidl“ taromatuose Lietuvoje klientai nuo šiol turi dar vieną galimybę paaukoti už atiduotą daugkartinę tarą gautus pinigus. Iki šiol užstatą, kurį pirkėjai atgaudavo grąžinę pakuotes per užstato sistemą, vos vieno mygtuko paspaudimu galėjo paaukoti vaikų dienos centrams, o nuo dabar – ir „Sengirės fondui“, besirūpinančiam šimtamečių miškų išsaugojimu. „Lidl Lietuva“ tokiu būdu prisijungia prie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) iniciatyvos „Keisk tarą į šlamančius“, kurios metu visuose Lietuvos taromatuose atsiranda galimybė aukoti fondo veiklai. „Paaukoti nusprendę pirkėjai už užstatą gautą sumą išskirtinai skirdavo vaikų dienos centrams, o dabar turime galimybę prisidėti ir prie dar vienos kilnios iniciatyvos – senųjų miškų išsaugojimo. Skaičiuojama, kad „Sengirės fondas“ už dešimt grąžintų…
Silvestica Green Forest Lithuania UAB veiklos planai Šimonių girioje
Visuomenei keliant klausimus dėl Silvestica Green Forest Lithuania UAB veiklos Šimonių girioje, informuojame: Silvestica yra Europoje veikiantis alternatyvaus investavimo fondas, skirtas ilgalaikėms investicijoms į miško žemę Šiaurės ir Baltijos šalyse. Fondo vertės prieaugis galiausiai skiriamas slaugytojams, ugniagesiams, tarnautojams ir kitiems asmenims, pasirinkusiems kaupti lėšas senatvės pensijoms. Darbui Lietuvos miškuose Silvestica yra subūrusi puikią komandą. Daugelis iš mūsų yra gimę ir užaugę kaimo apylinkėse, greta miško. Kartu sodiname savo miškus ir dedame visas pastangas juos prižiūrėti. Per pastaruosius kelerius metus Baltijos šalyse pasodinome 5 milijonus sodinukų. Mūsų veikla turi teigiamą poveikį CO2 atžvilgiu dėl subalansuotos miškų įveisimo, atkūrimo, priežiūros ir medienos ruošos veiklos. Manome, kad tvari miškininkystė yra puiki žiedinės ekonomikos…
Seimo nario R. Šarknicko pranešimas: „Nesunaikinkit Dzūkijos perlo, Punios šilo, aplinkos ministre!”
2023 m. lapkričio 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Dzūkijos perlas, Punios šilas, visada buvo įvairių politikų dėmesyje svarstant klausimą – kirsti ar nekirsti medžius? Šilo vieta yra unikali savo autentišku sengirės grožiu, dažnai sakoma, – kad ir savo miško dvasia. Tikėtina, kad ne vienas valdantis plunksną rašytojas šilą yra aprašęs savo poezijoje, laiškuose. Socialiniuose tinkluose gausu miško vaizdais besidalinančių lankytojų. Deja, Punios šilas akyse keičiasi, verslo akys ir gerklės – nemažos, godžios. Tai suprantama – baldai, pjuvenos biokurui ir panašiai. Tebūnie – tai tik spėlionės, bet jos yra akivaizdžios, kadangi matosi, ką veikia pjūklai, miškovežiai miške, kurie paskui apkrauti rąstais…
Kviečiame teikti darbus žurnalistų kūrybiniam konkursui „Žmogus ir aplinka“
Primename, kad Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) paskelbė tradicinį kūrybinį konkursą „Žmogus ir aplinka“ ir iki gruodžio 4 d. kviečia teikti konkurso nuostatas atitinkančius darbus. Konkursas skirtas išrinkti geriausias šiais metais šalies nacionaliniuose, regioniniuose ir vietiniuose laikraščiuose, žurnaluose, nacionalinių, regioninių ir vietinių transliuotojų radijo ir televizijos laidose, internete ir atviro turinio platformose skelbtas publikacijas, reportažus, kitą viešąją informaciją tema „Žmogus ir aplinka“. Originalius darbus, atitinkančius konkurso tematiką bei tikslą ir paskelbtus 2023 metais minėtose informavimo priemonėse gali teikti žurnalistai, nepriklausomi kūrėjai, kiti viešosios informacijos rengėjai. Konkursui vienas dalyvis gali teikti ne daugiau kaip tris darbus. Su konkurso nuostatais galite susipažinti čia. Konkursinių darbų elektronines versijas iki gruodžio…
Lietuvos oro uostai modernizuoja savo automobilių parką – persės į elektromobilius
Lietuvos oro uostai pradeda atnaujinti savo transporto parką netaršiais automobiliais. Iki 2030 metų tapti CO2 neutralia organizacija siekianti bendrovė pasirašė 7 naujų elektromobilių nuomos sutartį. Šie elektromobiliai pakeis benzinu varomus lengvuosius automobilius, kuriuos oro uostų darbuotojai naudoja darbo reikmėms. Tuo pačiu Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose jau įrengtos įkrovimo stotelės. Pasak Lietuvos oro uostų Aplinkosaugos skyriaus vadovės Kristinos Greičiūtės, dabar elektromobiliais bus pakeista maždaug penktadalis Lietuvos oro uostų darbinių automobilių. Planuojama, kad iki 2026-ųjų elektriniai sudarys jau pusę, 2029-aisiais – 100 proc. viso transporto parko. „Ekologiškas transporto parkas yra dalis patvirtintos mūsų NET ZERO strategijos, kuri atliepia Lietuvos oro uostų įsipareigojimus mažinti oro uosto poveikį klimato kaitai. Dėl to…
VMU skirs dar didesnį dėmesį biologiškai vertingų medžių išsaugojimui
VĮ Valstybinių miškų urėdija imasi veiksmų miškininkavimo tvarumui didinti: vykdydama sanitarinius miško kirtimus sieks dar labiau išsaugoti biologinei įvairovei vertingus medžius. VMU priėmė sprendimą vykdant pagrindinius ir plynuosius sanitarinius kirtimus palikti daugiau sveikų medžių nei numatyta teisės aktuose – t.y., visus biologinei įvairovei svarbius ir pavojaus nekeliančius medžius visuose II miškų grupės miškuose ir saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose. Tai reiškia, kad atliekant sanitarinius kirtimus dėl gamtos stichijų, kenkėjų, gaisrų pažeistuose miško plotuose, bus paliekami visi nepažeisti ir pavojaus miško lankytojams nekeliantys medžiai, nepriklausomai nuo tvarkomo miško ploto. „Pastarosiomis savaitėmis sulaukėme išskirtinio visuomenės dėmesio dėl sanitarinių miško kirtimų, kurių šiais metais turime atlikti 6 kartus daugiau nei įprastai. Dalyje Lietuvos…
Jolita Vaitkutė: menas yra būdas geriau suprasti tvarumo iššūkius ir pažvelgti dėl ateities kylančiai baimei į akis
Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė įsitikinusi – tvarumo tema tokia didelė ir kompleksiška, o už jos slypinčios ateities pasekmės neretai taip gąsdina, kad dalis žmonių renkasi verčiau apskritai ją ignoruoti. Tiesa, supaprastinti tvarumo temą ir priartinti ją prie žmogaus būdų yra. Vienas svarbiausių, anot kūrėjos, – menas. Kaip kūryba gali paveikti žmogų ir padėti jam geriau suprasti sudėtingas problemas, bus galima įsitikinti lapkričio 23–25 d. LITEXPO vyksiančioje parodoje „Tvari ateitis 2023“, kur bus eksponuojamas J. Vaikutės kūrinys „(Ne)amžinos vertybės“, siekiantis atkreipti dėmesį į tai, ką žmogus palieka po savęs. Žmogaus palikimas planetai J. Vaitkutė įsitikinusi – menas yra terpė, į kurią žmonės eina nusiginklavę, atviri, trokštantys pažinti, permąstyti. „Man, kaip menininkei,…
