Vilniuje toliau nemokamai dalijami specialūs oranžiniai šiukšlių maišeliai ir kibirėliai, skirti maisto atliekoms rūšiuoti. Balandžio mėnesį sostinės gyventojai šias rūšiavimo priemones galės atsiimti net 11-oje sostinės „Lidl“ parduotuvių. Pasikeitus maisto atliekų rūšiavimo tvarkai Vilniuje, gyventojai raginami atskirti nebetinkamas vartoti maisto atliekas ir jas kaupti specialiuose oranžiniuose maišeliuose. Išnaudojus nemokamai suteiktus maišelius, papildomai jų bus galima įsigyti prekybos tinkluose. Pagal naują tvarką vilniečiai maisto atliekas raginami kaupti oranžiniuose vienkartiniuose maišeliuose ir tvirtai užrišus juos įmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Tikimasi, kad nauji rūšiavimo įpročiai padės Vilniuje sumažinti atliekų kiekį. „Vilniuje įsigaliojusi nauja atliekų rūšiavimo tvarka sulaukė didelio sostinės gyventojų dėmesio ir įsitraukimo. Bendradarbiaudami su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru, gyventojų…
Liko vos savaitė: sodinti mišką kviečia Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“
Artėja miškininkų ir gamtos mylėtojų laukiamiausia pavasario šventė – Nacionalinis miškasodis. Šiais metais jis ypatingas – minime Dainų šventės šimtmetį ir kviečiame visus – miškui ir dainai neabejingus piliečius kartu su miškininkais, balandžio 20 d. pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. „Miško sodinimas yra vienas esminių miško ciklo etapų, kuomet tinkamai išaugintus, atsparius sodmenis miškininkai sodina kiekvieną pavasarį nuo kovo vidurio iki gegužės pradžios. Plotai, kuriuose miškasodžio metu su visuomene bus sodinami medeliai yra įvairūs: miškas sodinamas atkuriant plotus, kuriuose buvo nukirsti žievėgraužio tipografo pažeisti eglynai, kirtavietėse, kuriose buvo iškirsti brandą pasiekę medynai. Taip pat įveisiami ir visiškai nauji miškų plotai, kuriuose miško niekada nebuvo. Kasmet pasodiname apie 30…
S. Gentvilas Atliekų politikos forume: mūsų vaikai tokio reiškinio kaip sąvartynas turėtų neprisiminti
„Orientuokimės į tai, kad mūsų vaikai neprisimintų tokio reiškinio kaip sąvartynas. Į Europos Sąjungą prieš 20 metų Lietuva įstojo prižiūrėdama šalyje 850 sąvartynų, šiuo metu yra tik 11 jų, o ateityje jų turėtų iš viso nebelikti“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį vykstančiame Aplinkos ministerijos surengtame Atliekų politikos forume. „Lietuva įrodė, kad pokyčiai įmanomi. Nuo 2004 m. įspūdingai sumažinote sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį nuo daugiau nei 1 mln. tonų 2004 m. iki 200 tūkst. tonų 2022 m., kai sąvartynuose šalinote mažiau nei 15 proc. atliekų, kas pranoksta ES reikalavimus. Šis pasiekimas rodo Lietuvos ryžtą kurti patikimą ir perspektyvią atliekų tvarkymo sistemą, orientuotą į atliekų tvarkymo hierarchiją“, – sveikindama forumo…
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: demokratai siekia, kad taršių automobilių savininkai galėtų pašalinti trūkumus nemokėdami baudų
2024 m. balandžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai rengia įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad leidimas aplinkos apsaugos inspektoriams stabdyti transporto priemonės eksploatavimą dėl per didelio dūmingumo netaps pretekstu bausti gyventojus, tačiau iš tiesų pasitarnaus taršos mažinimui ir aplinkosaugos tikslams. „Šiuo metu įstatyme numatyta, kad dūmingumui pašalinti vairuotojas turi dvi paras, po kurių privalo visa apimtimi iš naujo atlikti automobilio techninę apžiūrą ir, žinoma, už ją sumokėti. Šis terminas yra neadekvatus, o reikalavimas pakartotinai tikrinti ne tik dūmingumą, bet visą techninę apžiūrą – perteklinis ir nelogiškas“, – sako vienas pataisų iniciatorių Algirdas Stončaitis. „Aplinkos…
Neabejotinai prireiks kantrybės: patarimai, kaip teisingai prižiūrėti veją
Sakoma, kad gražus namas puošia jūsų sodą, bet jam dar daugiau grožio suteiks ir tinkamai prižiūrima veja. Be abejo, kur gi dar malonumas vasarą basomis bėgioti po žalią žolę ir visu kūnu jausti gamtos energiją. Kad veja džiugintų ne tik jūsų, bet ir kaimynų akį, patartina vadovautis keliais svarbiais priežiūros patarimais, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai. „Lidl“ ekspertų teigimu, tinkamai prižiūrėti veją nėra sunku, tačiau tam reikia kantrybės ir pasiryžimo – tik taip galima tikėtis džiuginančio rezultato. 1. Pašalinkite piktžoles, samanas ir sudžiūvusią žolę. Ten, kur yra žolė, visada atsiras ir piktžolės – taip jau surėdyta gamta. Jos atsiranda net ten, kur mažiausiai tikimasi. Tam, kad piktžolės negadintų jūsų vejos, patartina…
Planetos tarša kelia nerimą verslui: siūlo, kaip elgtis tvariau
Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo apribotas, dauguma sektorių veikė arba smarkiai mažesniais pajėgumais arba neveikė iš viso. Paskaičiuota, kad 2020 m. balandžio mėnesį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo 17 proc. palyginti su 2019 m. balandžiu. Sumažėjimas fiksuotas kaip tik tuo metu, kai daugumą pasaulio šalių kaustė karantinai. Visgi šylančio klimato padariniai ir toliau kelia didelę grėsmę. Lyderystę, kovojant su klimato kaita, pasiruošęs priimti ir verslas, tiesa, vartotojams supratimo dar trūksta. Verslas turi veikti tvariais principais Gediminas Mickus, siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Smartpost Itella“ vadovas Baltijos šalims sako, kad ypač elektroninėje komercijoje…
Žemės diena Ąžuolyno bibliotekoje: kaip lietuviai suvokia klimato kaitą?
Balandžio 22 dieną, Tarptautinę motinos Žemės dieną, Ąžuolyno biblioteka kviečia į unikalią paskaitą apie lietuvišką požiūrį į klimato kaitą bei šios problemos komunikacijos subtilybes. Šio renginio dėmesio centre – Europos klimato pakto ambasadorius Silvestras Dikčius, kuris dalinsis savo įžvalgomis ne tik apie pasaulines tendencijas, bet ir apie mūsų aplinkos būklę. Susitikimas vyks Ąžuolo salėje (Radastų g. 2, 2 a.). Klimatas: bijoti ar veikti? Buvęs profesionalus meteorologas, vėliau studijavęs filosofiją, S. Dikčius turi sukaupęs didelį žinių bagažą apie klimatą ir visuomenės pokyčius. Anot jo, klimato krizės problema yra žmogui nesuvokiamo masto, todėl svarbu gilintis į tai, kaip skirtingos bendruomenės mato, komunikuoja ir reaguoja į šią problemą. Paskaitoje bus bandoma atsakyti, kokius…
Nauji mitai apie Lietuvos miškus
Viešojoje erdvėje sklando daugybė mitų apie Lietuvos miškus. Pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių. 1. Lietuvos miškams ir juose esančioms ekosistemoms gresia intensyvus miškų naikinimas, neužtikrinamas jų atsinaujinimas. Miškai Lietuvoje nėra naikinami. Miškai užima apie 33,8% visos Lietuvos teritorijos, o tai sudaro apie 2,21 milijono hektarų. Skaičiuojant pagal tarptautinę metodiką, pagal kurią į skaičiavimą neįtraukiami vandenų plotai, miškai užima apie 35,1% visos šalies teritorijos. Kasmet plynai kertama apie 20 000 hektarų brandžių, pažeistų ar žuvusių medynų. Tai sudaro mažiau nei 1% visų miškų. Tai reiškia, kad, tokiu intensyvumu norint iškirsti visus Lietuvos miškus plynai, užtruktų apie 100 metų. Be abejo, vykdomi ir kitokie – miško priežiūros, rūšinės sudėties formavimo, medynų atsparumo didinimo…
Medienos ir jos produktų eksportas bei importas 2023 metais
2023 metais prekybos mediena ir jos gaminiais tendencijos, įskaitant baldus, popierių ir jo produktus, buvo panašios į bendrąsias prekybos tendencijas. Medienos ir jos gaminių importas pernai sumažėjo 26%, o eksportas – 16%. Sumažėjus prekybos apimtims, teigiamas prekybos saldo nuo 2,8 mlrd. Eur sumažėjo iki 2,6 mlrd. Eur 2023 metais. Per metus medienos bei jos gaminių eksporto apimtys sumažėjo nuo 5,1 iki 4,3 mlrd. Eur. Šios šakos dalis bendrame eksporte per metus sumažėjo nuo 11,5% iki 10,8%. Drožlių plokštės ir lukštas buvo tik vienos iš keleto prekių, kurių eksportas išaugo. Medienos bei jos gaminių importas sumažėjo nuo 2,3 mlrd. Eur iki 1,7 mlrd. Eur. Šios produkcijos importas mažėjo gerokai sparčiau nei…
Kviečia pasitikrinti, ar nereikia atnaujinti EPD deklaracijos
Gaminio etiketėje pateikiama informacija turi atitikti produkto savybes, tai – teisiškai neginčijamas faktas. Vis dėlto, gamintojams žengus toliau, nei produkto ženklinimas etikete, ir pasirūpinus Produkto poveikio aplinkai deklaracija (angl. Environmental Product Declaration, EPD) atsiranda nauja prievolė – pasikeitus gamybos būdui ar produkto savybėms, svarbu atnaujinti ir šį dokumentą. EPD deklaracijos įprastai galioja 5 metus, tačiau pasikeitus esminėms produkto savybėms ar su juo susijusiems aspektams, gamintojai privalo atnaujinti ir deklaracijas. „Jei produkto keliamas poveikis aplinkai pasikeitė bent 10 proc. ar daugiau, pirminėje EPD pateiktoje informacijoje buvo klaidų ar reikšmingai pasikeitė deklaruojamo produkto sudėtis, gamybos procesai ar kita svarbi informacija, būtina atnaujinti EPD deklaracijas, kurias patikrintų ir patvirtintų trečiosios šalys“, – komentuoja…
