Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms Akcizų įstatymo pataisoms, kurias priėmus biodujoms nebūtų taikomas akcizas. Iš biomasės ar biologiškai skaidomos atliekų dalies gaminamos biodujos gali pakeisti gamtines dujas ir yra klimatui neutrali alternatyva. Šiuo metu biodujos, kai jos atitinka gamtinėms dujoms keliamus kokybės ir sudėties reikalavimus, panaudotos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatyme nustatyta tvarka nuo 0,54 euro iki 23,60 eurų už megavatvalandę. Įstatymo pataisose siūloma, kad gavus pritarimą iš Europos Komisijos nuo 2025 m. liepos 1 d. biodujoms nebūtų taikomos pastovioji ir kintamoji akcizo tarifo dalys. Šios pataisos galėtų sumažinti ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių biodujas, veiklos kaštus. Taip pat skatinant biodujų gamybą…
JT forume apie tvarius miestus pristatyta Lietuvos patirtis
Antradienį Kaire (Egipto Arabų Respublika) vykstančiame Jungtinių Tautų (JT) Gyvenviečių programos (Habitat) organizuotame Pasaulio miesto forume aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie Lietuvos pasiekimus planuojant tvarius miestus. „Lietuvos teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis tvarios urbanistinės plėtros pagrindas, integruojantis nacionalinius, regioninius ir vietos prioritetus. Šiuo planu mes teikiame pirmenybę įperkamam būstui, klimato atsparumui ir energijos vartojimo efektyvumui – kiekvienas iš šių tikslų yra itin svarbus planuojant tvarių miestų ateitį“, – renginyje sakė aplinkos ministras S. Gentvilas. Anot ministro, toks strateginis planavimas energijos vartojimo efektyvumą leido padidinti 40 proc. ir maždaug per pusę sumažino renovuotų pastatų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. „Maždaug 80 proc. Lietuvos savivaldybių dalyvauja įvairiose tvaraus būsto programose,…
Lietuvos parama – saulės elektrinėms Ukrainoje ir Sakartvele statyti
Lietuva skyrė daugiau kaip 1,4 mln. eurų paramos iš Klimato kaitos programos lėšų saulės elektrinėms Sakartvele ir Ukrainoje statyti. Tokį įsakymą pasirašė Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius. „Šie projektai suteikia galimybę mūsų šalies įmonėms perduoti savo patirtį, atrasti naujas rinkas besivystančiose šalyse, prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimo, taip pat didinti Lietuvos žinomumą”, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus. Saulės elektrinės bus įrengtos ant Sakartvelo technikos universiteto pastatų, Eredvi savivaldybėje bei 6 Odesos gydymo ir reabilitacijos įstaigose. Bendra finansuojamų projektų vertė – 2,8 mln. eurų. Klimato kaitos programos lėšos sudarys pusę reikiamų investicijų, o likusią sumą skirs Lietuvos uždarosios akcinės bendrovės – „Solet”, „Via Solis“, įgyvendinsiančios projektus. Projektus konkurso…
Kraujas keliuose: 4 būdai jo išvengti
Ruduo Lietuvoje – vienas gyvūnų migracijos pikų metuose, kai prasidėjus sutemoms ar dar prieš aušrą kelius kerta daugiausia laukinių gyvūnų. Būtent dėl to gausėja avarijų ir susidūrimų su gyvūnais, ypač, kai tamsu. Yra 4 svarbiausi dalykai, kurie gali padėti išvengti susidūrimo su į kelią jau išbėgusiu gyvūnu ar sumažinti susidūrimo pasekmes, o įvykus nelaimei – bent jau užtikrinti, kad liktų saugūs kiti eismo dalyviai, o sužaloto gyvūno kančios būtų nutrauktos kuo greičiau ir pagarbiau. 1. Tamsoje važiuokime lėčiau. Saugus greitis – vienas faktorių, leidžiančių išvengti susidūrimo su į kelią išėjusiu laukiniu gyvūnu ar bent jau sušvelninti susidūrimą. Taip saugote ne tik save, artimuosius, vaikus, automobilyje vežamus keturkojus draugus, kitus keleivius,…
Konferencija „Klimatosaugos briaunos“: ar esame pasiruošę ekstremaliems orams ir potvyniams?
Penktadienį Aplinkos ministerijos kartu su Vilniaus universitetu organizuotoje trečiojoje „Klimatosaugos briaunų“ konferencijoje buvo gvildenamos tiek tradicinės klimato kaitos temos, tiek netikėti aspektai, skatinantys platesnį supratimą apie klimato kaitos keliamus iššūkius. „Ši konferencija – tai mokslo ir politikos susitikimas. Anksčiau kalbėta, kad žmogaus gyvenimas yra per trumpas, kad jis suvoktų klimato pokyčius. Tačiau jau šiandien ir be mokslininkų pagalbos matome konkrečius pavyzdžius, kaip greitai keičiasi klimatas. Rugsėjo mėnuo buvo keturioliktas iš 15 mėnesių, kai vidutinė oro temperatūra buvo 1,5 °C didesnė nuo pramoninės revoliucijos pradžios. Be to, rugpjūčio mėnesį Lenkijoje ir Čekijoje siautusi audra, kai per dieną iškrito net 44 centimetrai lietaus, primena, kaip arti gamtos stichijų galime atsidurti ir mes,…
Aiškėja Vilniaus žaliojo miesto kontūrai: po gyventojų siūlymų atnaujintas planas bus pristatytas kitų metų pradžioje
Netaršus viešasis transportas, centralizuotas šildymas nenaudojant iškastinio kuro, išmanus gatvių apšvietimas – tokius planus patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės įmonės, sostinei užsibrėžus iki 2030-ųjų 5 kartus sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Dėl daugelio kitų tvaraus miesto kūrimo sprendinių dar laukiama iniciatyvų iš gyventojų bendruomenių, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, kitų suinteresuotų grupių – atnaujintą Vilniaus žaliojo miesto planą planuojama pristatyti 2025 metų pradžioje. „Šio plano sėkmė itin priklausys nuo aktyvaus žmonių įsitraukimo. Kiek matysime save kaip vieną bendruomenę, vieną organizmą, dirbantį vardan bendro tikslo. Esame vilniečiai, o sostinė yra ir bus visų mūsų namai – tad ir tikslas, čia gyventi būtų gera visiems, turėtų būti bendras“, – sako už Žaliojo miesto plano rengimą…
S. Gentvilas: Kauno rajone, Pakarklėje, vietoje planuoto žvyro karjero įkurta karpotojo beržo sėklinė plantacija
Dar šiemet Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalino Padauguvos girininkijos Pakarklės miške buvo planuojama įrengti žvyro karjerą, tačiau šis projektas liko neįgyvendintas. Šia istorija susidomėjus Aplinkos ministerijai, kai kuriems Seimo nariams, vietos bendruomenės atstovams ir Aplinkos apsaugos agentūrai atlikus poveikio aplinkai vertinimą miškas buvo išsaugotas, o projektas dėl žvyro karjero sustabdytas. „Simboliška, kad vietoje, kurioje turėjo būti iškirstas miškas ir kasamas žvyras, Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos pastangomis pasodinta karpotojo beržo sėklinė miško medžių plantacija. Čia bus renkamos aukščiausios kilmės kategorijos karpotojo beržo sėklos, skirtos selekciniams miško sodmenims auginti. Jie bus atsparesni ligoms, nepalankiems klimato kaitos veiksniams, daug geresnė bus ir iš jų išaugintos medienos kokybė“, – sako aplinkos…
Šildymo sezonas sostinėje: kaip Vilniaus kogeneracinė jėgainė gamina šilumą?
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje dabar – pats darbymetis. Prasidėjus šildymo sezonui, jėgainėje bus pagaminta iki 50 proc. visos šalies sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos. Vienoje moderniausių visoje Europoje jėgainių kone kasdien vyks didžiulė logistikos operacija, bus sunaudojama daugybė tonų biokuro, kad vilniečiai galėtų gauti pigesnę ir švaresnę energiją. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje iš atliekų šilumos ir elektros energija pradėta gaminti dar 2021 metais, o šiemet užbaigus biokuro katilų derinimo darbus ir pilna apimtimi iš biokuro. Šildymo ir nešildymo sezono metu jėgainėje, skaičiuoja jos vadovas Mantas Burokas, pagaminama iki 1,3 mln. MWh šilumos energijos ir taip patenkinama iki 50 proc. metinio šalies sostinės centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. „Jėgainė leido ne tik užtikrinti, kad bendrai…
Aplinkos viceministras J. Ruškys: potvynių prevencijai Vidurio ir Vakarų Lietuvoje bus skirti 34 mln. eurų
Aplinkos ministerija teikia derinimui Plėtros programos pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ veiklos „Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą. Šis dokumentas nustatys projektų finansavimo sąlygas savivaldybėms, siekiančioms įgyvendinti potvynių rizikos valdymo priemones Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis planuojama skirti 34 mln. eurų potvynių prevencijai. Lėšos bus nukreiptos į projektus, kurie padės savivaldybėms apsaugoti gyventojus, infrastruktūrą ir turtą nuo vis dažnėjančių potvynių. „Ši finansavimo tvarka yra ypač svarbi savivaldybėms, kurios vienos nepajėgtų pakankamai investuoti į efektyvias potvynių prevencijos priemones. Pasinaudojus ES fondų parama, regionai taps atsparesni klimato pokyčiams, o gyventojų gyvenimo kokybė žymiai pagerės,“ – sako aplinkos viceministras Justas Ruškys.…
Draudikai siūlo ekonomines paskatas mainais į tvarius sprendimus
Per pastaruosius dešimt metų Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių, skyrė didžiulį dėmesį gamtos apsaugai ir padarė svarbių pokyčių tvarumo srityje. Pasauliui besigrumiant su klimato kaita ir taršos kiekiu, kiekviena pramonės šaka yra raginama imtis veiksmų, įskaitant draudimo sektorių. Draudimo bendrovės šiandien suvokia savo galimą vaidmenį skatinant aplinkos tvarumą ir imasi pokyčių. Viena iš priemonių, kurią prieš 6 metus pradėjo taikyti draudimo bendrovė „If“ – klientų skatinimas remontuoti automobilių dalis vietoj jų keitimo. Šis požiūris ne tik naudingas aplinkai, bet ir suteikia finansinių pranašumų, galinčių pakeisti visą automobilių draudimo rinką. Kiekvienais metais pasaulyje yra pagaminama apie 90 mln. naujų automobilių ir sunkvežimių. Nors tikslių duomenų nėra, skaičiuojama, kad pasaulyje…
