• Gamta ir gyvūnai

    Statybos įstatymo pakeitimai griežtina atsakomybę ir didina sprendimų skaidrumą

    Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengto Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui. Numatyti pakeitimai leis tiksliau įvertinti planuojamą statyti statinį ir jo projektui turinčius pritarti subjektus, paskatins visuomenę aktyviau dalyvauti statybos procese, sugriežtins projektuotojų, statinio projekto ekspertizės rangovo ir projektą tikrinančių subjektų atsakomybę. Be to, pirmą kartą skirtingų institucijų, dalyvaujančių statybos procese, kompetencijos perkeliamos į įstatymų lygmenį. „Pastarasis namo įtrūkimas Gabijos gatvėje Vilniuje, nugriauti paveldosaugininiai, tarpukariu statyti pastatai Kaune, ne vienas teisminiuose ginčuose įstrigęs projektas ir iššaukia tvarką sugriežtinančius įstatymų pakeitimus. Juolab kad 2017 m. valstybinis auditas nurodė, jog neištaisius tokių esminių kolizijų, ir susidaro minėti precedentai“, – pateikdamas įstatymo pataisas Seime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Viena…

  • Gamta ir gyvūnai

    3 iš 4 atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų tai daro dėl aplinkos tausojimo

    Trys iš keturių atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų to imasi norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo. Siekį prisidėti prie gamtos išteklių taupymo ir sąvartynų mažinimo nurodė 74% apklaustųjų. Beveik trečdalis jų nurodė, kad juos rūšiuoti skatina patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Šiuos Lietuvos gyventojų įpročius atskleidė tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, atlikta šių metų vasario 9 – 12 dienomis. Gamtos saugojimas labiau motyvuoja jaunus ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus Tyrimo duomenimis, rūšiavimo dėl gamtos išteklių tausojimo dažniau imasi kotedžų ir individualių namų gyventojai (iki 83% rūšiuojančių apklausos dalyvių), didžiųjų Lietuvos miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Be to, gamtos išteklių tausojimo motyvais dažniau vadovaujasi jauno (18 – 29 m.) ir…

  • Gamta ir gyvūnai

    „Vilniaus vandenys“: plastiko minkštikliai nuotekose – grėsmingai auganti problema, pramonei būtini griežtesni įpareigojimai

    Plastiko minkštiklių – ftalatų ir fenolių – kiekiai nuotekose grėsmingai auga. Prieš dešimtmetį šalies vandentvarkininkams dar buvę nežinomi, dabar šie teršalai rikiuojasi dažniausiai nuotekose aptinkamų ir sparčiausiai augančių teršalų dešimtuke. Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pirmadienį kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siūlydama griežtinti gamybos įmonių į nuotekas išleidžiamų ftalatų ir fenolių reguliavimą. Bendrovė taip pat ieško mokslinio ir technologinio sprendimo šiems teršalams išvalyti ir tikisi didesnio visų – pramonės įmonių bei gyventojų – sąmoningumo, siekiant išsaugoti švarią supančią aplinką. Ftalatai ir fenoliai yra lengvai migruojanti plastiką suminkštinanti medžiaga, plačiai naudojama gamybos procesuose ir randama įvairiuose buities produktuose – maisto ir gėrimų pakuotėse, namų valymo ir skalbimo priemonėse, žaisluose, kosmetikos gaminiuose, asmens higienos priemonėse. Skaičiuojama, kad vien…

  • Gamta ir gyvūnai

    Pasaulinė žemės diena: sustokime, pagalvokime, veikime!

    Šiais metais Pasaulinę žemės dieną antrą kartą esame priversti minėti kitaip – be šiai progai skirtų masinių renginių ir  žmonių susibūrimų.  Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) akademinei bendruomenei Žemės diena turi ypatingą simbolinę reikšmę, nes akademijos tyrėjai ir dėstytojai dirba, o studentai ateityje planuoja dirbti  tiesiogiai planetos likimui įtaką darančiose srityse – ekologijos, žemės ūkio, miškininkystės, inžinerijos, vandens išteklių, bioekonomikos.  Kovo 20 d.  12 val. VDU ŽŪA laikantis valstybės nustatytų karantino reikalavimų bus iškelta Žemės vėliava. Šia ceremonija akademijos bendruomenė siekia atkreipti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į mūsų planetai kilusius iššūkius bei skatina ugdyti naują požiūrį ir ieškoti naujų  sprendimų šiems iššūkiams mažinti. 2021 m. Žemės dienos…

  • Gamta ir gyvūnai

    Visuomenei susipažinti teikiamas VATESI sprendimo išduoti Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo licenciją projektas

    Kovo 12 d. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) baigė vertinti Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos esančios Širvintų rajone eksploatavimo nutraukimo veiklai pagrįsti pateiktus VĮ Ignalinos atominės elektrinės dokumentus ir parengė sprendimo projektą dėl licencijos išdavimo. Su sprendimo projektu ir susijusiais dokumentais visuomenė gali susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus iki 2021 m. gegužės 12 d. VATESI specialistai įvertino, kad Maišiagalos saugyklos eksploatavimo nutraukimo veikla, kuri yra aprašyta ir pagrįsta saugą pagrindžiančiuose dokumentuose, atitinka jai keliamus branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos reikalavimus ir, vykdant šią veiklą, darbuotojai, gyventojai ir aplinka bus tinkamai apsaugoti nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio. Eksploatavimo nutraukimo veiklos licencija suteiktų teisę už saugyklos priežiūrą atsakingai VĮ Ignalinos atominei elektrinei išimti…

  • Gamta ir gyvūnai

    Neblaivių medžiotojų kontrolė išlieka tokia pati

    Pastaruoju metu paskleidus klaidinančią informaciją, neva medžiotojams leidžiama medžioti išgėrus alkoholio ar pavartojus narkotikų, Aplinkos ministerija primena, kad neblaiviems arba apsvaigusiems asmenims medžioti draudžia Administracinių nusižengimų kodeksas ir Medžioklės įstatymas. Už pažeidimus jų laukia tokios pačios sankcijos kaip iki šiol. Visuomenę klaidinančias insinuacijas lėmė 2021 m. vasario 3 d. aplinkos ministro įsakymu pakeistos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Galiojusios taisyklių nuostatos, draudžiančios medžioti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų, neatitiko Medžioklės įstatymo nuostatų: taisyklėse nurodytos 0,4 promilės alkoholio ir daugiau, įstatyme – 0,41 promilės alkoholio ir daugiau. Siekdamas išvengti teisės aktų konkuravimo ir neperrašinėti įstatymuose įtvirtintų nuostatų, aplinkos ministras įsakymu iš taisyklių išbraukė nuostatas, numatančias blaivumo medžioklėje reikalavimus. Administracinės atsakomybės…

  • Gamta ir gyvūnai

    Žuvininkystės ūkio įkūrėjas: sudėtingoje situacijoje ant kojų atsistoti padėjo naujos partnerystės

    Vaivorykštinius upėtakius ir jų produkciją tiekianti įmonė UAB „FishNet“ gali pasigirti bene moderniausiu, atsakingai auginamos žuvies ūkiu visose Baltijos šalyse. Bendrovės vadovo Vaido Juodžio teigimu, idėja įkurti žuvininkystės ūkį jam ir jo partneriui kilo netikėtai, tačiau taip pat netikėtai verslui atsidūrus sudėtingoje situacijoje, atsistoti ant kojų padėjo nauja partnerystė su prekybos tinklu „Lidl”. Anot V. Juodžio, idėja auginti žuvį jam ir jo partneriui kilo daugiau nei prieš dešimtmetį. Nors draugai buvo pamėgę žvejybą, tačiau laimikiais pasigirti negalėjo. Vis dėlto idėja įkurti savo žuvininkystės ūkį kilo būtent meškeriojant. „Kadangi neturėjome jokių žinių apie žuvų auginimą, darėme daugybę klaidų tiek įrengdami patį ūkį, tiek augindami žuvis. Pirmasis mūsų ūkis gyvavo 4 metus…

  • Gamta ir gyvūnai

    Aplinkos ministras: „Aplinkosaugos esmę sudaro ne paklusnumas, o pareiga“

    Vilniaus apygardos administraciniam teismui nusprendus, kad aplinkosaugos pareigūnai gali ir atostogų metu operatyviai reaguoti į iškilusią grėsmę aplinkai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas kviečia aplinkosaugos inspektorius ir mokslininkus būti neabejingiems, kai reikia nedelsiant nustatyti pažeidimus ir tvarkyti taršą. „Aplinkosaugos pagrindą sudaro ne tik procedūriniai formalumai, bet ir pašaukimas. Todėl džiaugiuosi, kad sistemoje dirba tokie sąžiningi profesionalai, kurie ištikus bėdai reaguoja pilietiškai. Tikiuosi, mokslininko Donato Bagočiaus pavyzdys įkvėps ir kitus išlikti ryžtingiems“, – teigia Simonas Gentvilas. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime rašoma, jog gavęs informaciją apie įvykusį taršos incidentą, D. Bagočius „ėmėsi iniciatyvos išsiųsti sraigtasparnį teršalų dėmės pasklidimo plotui nustatyti bei užtikrinti, kad būtų atliktas vaizdo fiksavimas pasklidusių teršalų rajone“. Specialistas atkreipė…

  • Gamta ir gyvūnai

    Saugant perinčius paukščius iki rugpjūčio nebegalima pjauti medžių

    Prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui, kovo 15 d. įsigalioja draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis. Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą ir savivaldybės leidimą. Aplinkos ministerija ragina nepjauti ir visų kitų nesaugotinų medžių, krūmų – sparnuočiams reikia ramybės. Jeigu nėra galimybės nenupjauti augalo, ministerija prašo įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų. Saugotiniems priskiriami medžiai, kurie pagal augimo vietą, rūšį ir matmenis atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus: tai ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skirpstai, skroblai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, augantys daugiabučių namų ir kitų gyvenamųjų pastatų teritorijose. Privačioje žemėje mieste saugotinas yra didesnio nei 20 cm., ne mieste – didesnio kaip 30 cm.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Žaliasis kursas – tarp trijų pagrindinių Vyriausybės prioritetų

    Vyriausybė Žaliojo kurso politikos tikslus, kaip vienus svarbiausių šią kadenciją, integravo į kiekvieną veiklos prioritetą iš dvyliktos užsibrėžtųjų. Aplinkos sektoriui svarbiausias Lietuvos žaliojo kurso prioritetas susideda iš 6 Vyriausybės programos projektų: žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos (koordinuoja Aplinkos ministerija), tvarių ir pasiekiamų miestų (koordinuoja Aplinkos ministerija), žaliosios energetikos (koordinuoja Energetikos ministerija), gamtinio kapitalo apsaugos ir tvarus naudojimo (koordinuoja Aplinkos ministerija), žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemų (koordinuoja Žemės ūkio ministerija), visuomenės, kaip žaliojo kurso transformatorės (koordinuoja Aplinkos ministerija). Aplinkos ministerija imsis per 60 koordinuojamų Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano veiksmų. Dalis Vyriausybės programos nuostatų bus įgyvendinamos ir per kitus ministerijos veiksmus. Rengiant plano projektą su socialiniais partneriais įvyko…

Privatumo politika