Įgyvendinus planuojamas klimato kaitos suvaldymo priemones, Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 33 proc., skaičiuojant nuo 2005-ųjų – praktiškai tai yra 3 procentiniais punktais daugiau, nei numato dabar atnaujinama Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė (30 proc. mažiau ŠESD, palyginti su 2005 m.). Jeigu Lietuva nesiims ambicingesnių klimato krizės įveikos priemonių, transporto emisijos netgi po 10 metų vis dar tebeaugtų. Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių didžiausių energetikos ir pramonės įmonių išmetamų ŠESD kiekis turėtų sumažėti 41 proc. ŠESD kiekis taršos leidimais neprekiaujančiuose sektoriuose, įgyvendinus visas suplanuotas išplėstines priemones, dėl kurių dar vyksta derybos, sumažėtų 22 proc. Žemės ūkyje išmetamų šiltnamio dujų iki 2030 m. mažėtų tris kartus daugiau, nei numatyta iki tol, – 11,4 proc. lyginant su 2005…
Kauno rajono savivaldybė stabdo žvyro kasėjų buldozerius Pakarklės miške
Šiemet Kauno rajono savivaldybės taryba antrą kartą tarė griežtą ne verslininkų užmačioms kasti žvyrą Batniavos seniūnijoje. Sausio 19 d. nepritarta UAB „Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai (PŪV) Virbaliūnuose, o balandžio 20 d. – bendrovės „Rizgonys“ planams Naujienos kaime. Antradienį vykusiame Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje šiam sprendimui pritarė visi įvairioms politinėms partijoms priklausantys politikai. Pribloškė ir miškininkus Meras Valerijus Makūnas rėmėsi 1323 vietos gyventojų pasirašyta peticija, kurioje priešinamasi verslo invazijai į išskirtinį gamtos kampelį. Kasti žvyrą planuojama Pakarklės miško teritorijoje, netoli kurios yra įsikūrusios kelios sodininkų bendrijos: „Kriemala“, „Paštuva“, „Batniava“. Pakarklės miško kraštovaizdis priskiriamas vertingiems tipams, patenkantiems į gamtinio karkaso teritoriją. „Žvyro ir smėlio reikia statyboms. Tačiau abejoju, ar įrengus karjerą,…
Užuot kasus durpes, steigiamas Juodymų pelkės draustinis
Lietuvoje atsiras dar vienas draustinis, apimantis Juodymų pelkę, kurį valstybė ateityje įtrauks į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“. 245,5 ha ploto apimančio telmologinio draustinio statusu siekiama išsaugoti šioje natūralioje ekosistemoje aptinkamas Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, saugomas rūšis, patį pelkės unikalumą. Tai bus 54-oji Lietuvoje saugoma šlapynė. Dvi įmonės steigiamo draustinio vietoje norėjo išgauti durpes, tačiau Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, durpių telkinio naudoti neleido: kasyba neabejotinai pakenktų saugomų rūšių natūralioms buveinėms. „Lietuvių tautosakoje aprašytos pelkės buvo beveik išnaikintos sovietams pradėjus masinę melioraciją. Hektaras po hektaro atkuriame pelkes steigdami draustinius ir taip padedame atsigauti bioįvairovei bei mažiname klimato kaitą sukeliantį šiltnamio efektą: pelkėse puikiai…
Duomenys valstybinėje informacinėje sistemoje aiškiai parodys, kaip sklypo savininkas tvarko nuotekas
Aplinkos ministerijos kuriama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS) padės saugoti šalies vandens telkinius nuo taršos individualiai tvarkomomis nuotekomis ir pagerinti jų būklę. Joje fiksuojami duomenys aiškiai parodys, kaip sklypo savininkas tvarko nuotekas, ar neviršija taršos normų. Sistemoje bus pažymėtos individualių nuotekų tvarkymo įrenginių vietos ir informacija apie juos. Pavyzdžiui, nurodytas įrenginio tipas, kada išsiurbtos nuotekos ir kur nuvežtos sutvarkyti, kada įrenginys aptarnautas, ar jį patikrino valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai ir pan. Šiuo metu nuotekas individualiai tvarko beveik ketvirtadalis (apie 23 proc.) šalies gyventojų. Vieni naudojasi biologinio valymo įrenginiais, kiti nuotekas kaupia rezervuaruose arba septikuose – požeminėse talpose su biologinio ar mechaninio valymo sistema. Dalis šių priemonių naudojamos netinkamai, todėl…
Iškreiptų veidrodžių karalystė: savivaldybėms svyra rankos tariantis dėl pakuočių atliekų tvarkymo, nors oficialiai Lietuva – šios srities lyderė
Rūšiuoti norinčių gyventojų nuolat daugėja, tačiau už pakuočių atliekų tvarkymą atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos (GIO) ne tik vengia prisidėti prie pakuočių konteinerių infrastruktūros plėtros, bet ir netinkamai surenka atliekas. Tvarką miestuose prižiūrinčios savivaldybės metų metus bando GIO įpareigoti atliekų tvarkytojus sutartimis, bet atsitrenkia į abejingumo sieną. Nesutarimams persikėlus į Seimą, GIO teisinasi, kad tai – tik sostinės problema. Vis dėlto aiškėja, kad tos pačios bėdos dėl rūšiuojamų atliekų kankina per 90 proc. šalies savivaldybių. Vilniaus miesto savivaldybė jau maždaug šešerius metus bando atnaujinti sutartis su pakuočių atliekų tvarkytojais. Siekiama, kad už pakuočių tvarkymą nuo didelių taršos mokesčių atleidžiamos GIO prisidėtų prie konteinerių infrastruktūros plėtros, dažniau iš miestiečių kiemų…
Vilnius pradeda vandens gertuvių viešose miesto erdvėse sezoną ir plečia jų tinklą
Atšilus orams vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe atidaro sostinės viešose erdvėse įrengtas geriamojo vandens gertuves ir plečia jų tinklą, siekdamos padėti vilniečiams gyventi sveikiau ir tvariau. „Vilniečiai šiltuoju metų laikų leidžia laiką labai aktyviai – sportuoja, daug vaikšto su vaikais ir augintiniais ilsisi miesto erdvėse. Natūralu, kad tuo metu suvartojama nemažai skysčių. Ilgą laiką tai buvo iš namų atsineštas vanduo arba parduotuvėse įsigyti gėrimai, tačiau siekiant suteikti daugiau komforto ir paskatinti atsisakyti vaisvandenių bei vandens iš plastikinių butelių, jau antrus metus iš eilės didiname prieinamumą prie geriamojo vandens viešose vietose“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas. Šiuo metu Vilniuje jau yra įrengta 11 gertuvių, kuriose gali atsigaivinti…
Didžiųjų Lietuvos miestų švaros indeksą apskaičiuos šveicariška technologija
Všį „Mes Darom“ ir šveicarų startuolis „Cortexia“, siekdami gerinti gyvenimo kokybę ir skatinti pagarbą aplinkai, pavasarį pasitinka bendru socialiniu projektu „Švarūs miestai“. Pirmasis jo etapas prasidės sostinėje, kai į miesto gatves išriedės elektrinis dviratis su įtaisyta specialia kamera, skanuojančia miesto gatvėse besimėtančias šiukšles. Pirmą kartą Baltijos šalyse bus taikoma unikali technologija, leisianti išmatuoti miestų švaros indeksą. „Cortexia“ klientų aptarnavimo vadovas Nicolas Schmidt, pasakodamas apie sėkmingą technologijos pritaikymą Šveicarijoje, prisimena, kad idėja gimė dar 2015 m. „Norėjome miestams pasiūlyti priemonę, kuri suteiktų galimybę tobulėti miesto tvarkymo srityje ir padėtų savivaldybėms suefektyvinti miestų švarinimo darbą. Švaresnės gatvės, skiriant mažiau išteklių – tai, ko pavyko pasiekti. Grįžtamasis ryšys buvo itin teigiamas – institucijos…
Parduotuvėse daugėja ekologiškesnių ir tvaresnių pakuočių
Visame pasaulyje daugėjant plastiko atliekų, ne mažą dalį jų sudaro neperdirbamos įvairių maisto produktų pakuotės. Socialiai atsakingi Lietuvos verslai vis daugiau dėmesio skiria draugiškesnių aplinkai pakuočių kūrimui. Prekybininkai pastebi, kad tvari pakuotė pirkėjams tampa vis svarbesniu kriterijumi renkantis prekes. Keisti pakuotes ėmėsi viena didžiausių Lietuvoje šviežių daržovių ir vaisių tiekėja „Augma“ ir nuo šiol didelę dalį savo produkcijos lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ pristato tvaresnėse iš perdirbto popieriaus pagamintose pakuotėse. Tikimasi, kad šis sprendimas padės sumažinti į aplinką patenkančio plastiko kiekį. „Kartu su savo ilgamečiais partneriais, Lietuvos gamintojais ir tiekėjais, nuolatos dalinamės patirtimi, ieškodami aplinkai draugiškų sprendimų. Inicijuojame patys ir visada aktyviai palaikome savo partnerių tvarumo iniciatyvas, nes suprantame, kad dirbdami…
Vilniuje – 9 nauji viešojo transporto maršrutai, daugiau kaip 20 ekologiškų autobusų
Iki 2023 m. sostinės viešojo transporto parką papildys dar mažiausiai 22 nauji dujiniai arba elektriniai autobusai, kurie kursuos ir keleivius veš devyniais maršrutais periferinėse miesto teritorijose. Po rinkos konsultacijų centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas keleivių vežimo mažos talpos autobusais paslaugų konkursas. „Siekiame koja kojon žengti su miesto plėtros planais ir dėl to natūraliai atsirandančiais gyventojų judumo poreikiais. Naujus viešojo transporto maršrutus mažos talpos autobusais numatėme labiau nutolusiuose gyvenamuosiuose rajonuose, sodų bendrijose. Iš čia link centro kasdien juda daugybė žmonių, o viešasis transportas padės pagerinti jų gyvenimo, judėjimo kokybę, kartu ir mažinti žalingą poveikį aplinkai. Esame paskaičiavę, kad viešasis transportas taps prieinamas maždaug 52 tūkst. gyventojų, o bendras jo pasiekiamumo…
Į miestus grįžtant spūstims, Žemės dienos proga „Bolt“ primena apie aplinkai draugiškus sprendimus
Šalyje atsiveriant vis daugiau verslų ir ugdymo įstaigų, į miestų gatves piko metu grįžta automobilių spūstys, lemiančios oro užterštumą. Siekiant atkreipti dėmesį į tvaresnes kelionės alternatyvas, Europoje pirmaujanti pavėžėjimo platforma „Bolt“ Žemės dienos proga primena, kad gyventojai, rinkdamiesi elektra varomas transporto priemones, prisideda prie aplinkos tausojimo. Eismo užimtumą Vilniuje fiksuojančios navigacinės įrangos „Tom Tom“ programėlės duomenys rodo, kad sostinės gatvėse eismo užimtumas pastaruoju metu dažnai viršija praėjusių metų vidutinį spūsčių rodiklį. „Bolt“ ragina peržvelgti savo keliavimo mieste įpročius ir bent jau piko valandomis atsisakant asmeninio automobilio rinktis aplinką mažiau teršiantį transportą. „Skatiname kiekvieną miestietį apgalvoti savo kasdienių kelionių įpročius. Kaip rodo statistika, pernai vilnietis piko metu spūstyse praleido vidutiniškai penkias…
