VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) paskelbė viešąjį pirkimą pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida apie 35 km projektavimui. Planuojama, kad, 2022 metais pabaigus projektavimą, bus skelbiami viešieji pirkimai statybos darbams atlikti. Kol takas bus sutvarkytas taip, kad atitiktų Europos dviračių takų tinklo (toliau – EuroVelo) trasoms keliamus reikalavimus, jį prižiūri AB „Kelių priežiūra“. Pasak Kelių direkcijos direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, pėsčiųjų ir dviračių takas Smiltynė–Nida yra svarbus visiems, kurie renkasi keliones dviračiais – ir Neringos gyventojams, ir gausiai šį nuostabų Lietuvos kampelį lankantiems svečiams. „Siekiame įrengti modernų pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris užtikrintų patogų susisiekimą. Takas yra EuroVelo trasa, todėl naudojamas ne tik vietinių gyventojų – juo vyksta…
Ministras Simonas Gentvilas iš ūkio: „Mėšlo tvarkymas – tik dalelė vandenų taršos problemos, didysis iššūkis – trąšos“
Penktadienį Kuršėnų krašte aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir parlamentare Rima Baškiene susitiko su Šiaulių regiono ūkininkais aptarti, kaip tvarkyti mėšlą ir užtikrinti vandenviečių apsaugą. Pasak ministro, tokiais specifiniais klausimais, kaip mėšlo tvarkymas, neužtenka pasirašyti potvarkius – būtina pačiam patirti, kaip veikia gamtiniai procesai gyvulininkystės srityje ir kodėl traukiasi gyvulius auginantys šalies ūkiai. „Aplinkos ministerijos pozicija vienareikšmė – teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir tikslus, kad įgyvendintume Nitratų direktyvos nuostatas“, – sakė Simonas Gentvilas, apsilankęs Kuršėnų žemės ūkio bendrovėje, kur apžiūrėjo, kaip laikomi galvijai, tvarkomas mėšlas. Dabar, ministro žodžiais, yra reali grėsmė, kad Lietuvai gali būti pritaikytos sankcijos už tai, kad didele…
Aplinkosaugininkai tirs mariose nufilmuotų verslininkų žvejų veiksmus
Aplinkos ministro Simono Gentvilo pavedimu Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pradėjo tyrimą dėl visuomeninės aplinkosauginės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ paskelbto vaizdo įrašo, kuriame fiksuojamas galimai teisės aktus pažeidžiantis verslininkų žvejų elgesys Kuršių mariose. „Versline žvejyba užsiimantys asmenys turėtų nepiktnaudžiauti žvejodami, nežaloti žuvų, gaudyti tik leistino dydžio žuvis ir tik leistinose vietose. Visuomenininkų užfiksuoti verslaujančių žvejų veiksmai iškelia rimtą šios veiklos etinę atsakomybę“, – sako ministras Simonas Gentvilas. Vaizdo įraše matyti, kad motorine valtimi plaukiantys verslininkai žvejai ne tik sugauna galimai neleistiną laimikį, bet ir pačias žuvis mėto į juos filmuojančius visuomenininkus. „Pradedame išsamų tyrimą, kad išsiaiškintume visas incidento aplinkybes, ir tuomet imsimės atitinkamų priemonių“, – praneša AAD l. e. p. direktorius Raimondas…
Olimpietė Simona Krupeckaitė: darnaus judumo kultūrą reikia pradėti nuo infrastruktūros
Ketvirtadienį Aplinkos ir Susisiekimo ministerijoms pristatant darnaus judumo transformacijos planą keičiant automobilių taršos mokestį, treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir mieste be automobilio gyvenantis atlikėjas Vaidas Baumila pabrėžė, kad žmones ieškoti tvarių būdų keliauti skatina patogi ir saugi infrastruktūra. „Norėdami saugiau keliauti dviračiais mieste turime tiesti kokybiškus ir pirmiausia saugius dviračių takelius. Jie ir kuria tradiciją važinėti dviračiais“, – sakė olimpietė Simona Krupeckaitė. Ji pridūrė, kad dviračių takai turėtų driektis ne tik miestuose, bet ir jungti regionus. Viešuoju transportu arba pėsčiomis mieste keliaujančio dainininko Vaido Baumilos pastebėjimu, miesto viešasis transportas jau dabar ir greitas, ir patogus, leidžiantis įveikti atstumą greičiau nei automobiliu. „Mano pasirinkimu mieste atsisakyti automobilio stebisi ne tik draugai, bet…
Tyrimas: gyventojai vertina lietuviškų ūkių produkcijos kokybę, bet mano, kad ji – brangi
Šviežia, skanu ir kokybiška – tai trys dažniausiai gyventojų įvardijami žodžiai apie lietuviškuose ūkiuose išauginimas daržoves, vaisius, uogas ar grūdus. Gyventojų nuomone, savo kokybe Lietuvoje užauginta produkcija lenkia ne tik Rusijos ar Lenkijos produktus, bet ir Ispanijos bei Suomijos, tačiau yra ir brangesnė, rodo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) užsakymu atliktas tyrimas. „Lietuvos gyventojai šalies ūkininkų išaugintą produkciją vertina žymiai geriau nei kitų šalių. Absoliuti dauguma gyventojų yra įsitikinę, kad Lietuvoje užsauginti produktai yra saugūs vartoti, turi daugiau vitaminų ir mineralų, užauginti naudojant mažiau cheminių apsaugos produktų ar trąšų, nei kitose šalyse. Tiesa, nors kokybė vertinama labai aukštai, vietinė produkcija turi „brangios“ produkcijos etiketę: lietuviai mano, kad Lietuvoje išauginta produkcija…
Piknikas gamtoje: kas vilioja vabzdžius ir kaip jų išvengti?
Piknikas gamtoje šiltuoju metų laiku vilioja ne tik žmones, bet ir saldžiamėgius vabzdžius, tokius kaip bitės, širšės ar skruzdėlės. Specialistai atkreipia dėmesį, kad reikėtų atsižvelgti, kaip maisto produktus ir gėrimus patiekiame ant pikniko stalo, bei pataria, kaip išvengti vabzdžių atakų. Pasak vabzdžių specialisto, entomologo dr. Eduardo Budrio, didžiąją dalį vabzdžių vilioja maisto kvapai, tik skruzdėles – skonis. „Mažai kas žino, kad skruzdėles traukia bet kurie cukraus turintys gėrimai – ne jų kvapas, o skonis. Tad norint išvengti skruzdėlių ant pikniko stalo, reikėtų neišlieti gėrimų ant žemės ar kitų paviršių, nes tokie paviršiai tampa patrauklūs skruzdėlėms“, – teigia dr. E. Budrys. Kamanes ir bites labiau traukia gėlių bei medaus kvapai, tad…
Išduotas pirmasis ekologiško viešojo maitinimo sertifikatas pagal naująją tvarką
Ilgus metus Lietuvoje dėl sudėtingumo strigus ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimui, šiais metais pagaliau įvyko ilgai planuoti ir rengti pokyčiai. Buvo parengtos ir patvirtintos naujos taisyklės. Jau išduotas ir pirmasis ekologiško viešojo maitinimo sertifikatas pagal naują tvarką. Nauja tvarka ir taisyklės Šiemet Lietuvoje įsigaliojo nauja moderni tvarka ir lengviau įgyvendinamos nacionalinės ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimo taisyklės, parengtos remiantis gerąja kitų užsienio šalių, daugiausia Danijos, patirtimi. Kodėl būtent Danijos? Nes čia sukūrus šalies mastu sistemą ir įgyvendinant specialią programą per dešimtmetį situacija visiškai pasikeitė. 2011 m. buvo 138, o 2020 m. jau 3248 sertifikuotos ekologiško maitinimo įstaigos. Išaugo ekologiško maisto pardavimai, produktų asortimentas. Ekologiškus produktus dabar ten lankytojams siūlo ne tik kavinės…
„Švyturio Klaipėdos ateities stipendija“ atiteko talentingai, jūrinį pasaulį tyrinėjančiai mokslininkei
Jau aštuntą kartą suorganizuotas uostamiesčio „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursas pasiekė finišo tiesiąją. Pajūrio gyventojai ir komisijos nariai 4000 Eur vertės apdovanojimą skyrė talentingai, daktaro laipsnį turinčiai Gretai Gyraitei už svarų mokslo indėlį į jūrinio gyvenimo vystymą. Už mokslinius pasiekimus ir meilę jūrai Tradicija tapęs renginys sulaukė didelio jaunų ir ambicingų talentų susidomėjimo – iš 24 dalyvių į finalinį penketą pateko Eimantas Reliuga, Emilija Lendraitytė, Greta Gyraitė, Kasparas Petkus ir Kornelija Mažionytė. Daugiausia klaipėdiečių palaikymo ir komisijos simpatijų sulaukė nuo pat pradžių į priekį įsiveržusi jaunoji mokslininkė Greta Gyraitė, kuriai atiteko bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ įsteigtas piniginis paskatinimas. Ambicingoji pajūrio gyventoja G. Gyraitė, neseniai apsigynusi daktaro laipsnį Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų…
ŠRATC – ne tik atliekų tvarkymas, bet ir tvarios bendrystės iniciatyvos
Apie knygų skaitymo naudą galima būtų pasakoti labai ilgai. Vieniems skaitymas yra žinių šaltinis, kitiems – malonus laisvalaikio praleidimas ar net hobis, o dar kažkam – jos yra būdas rasti bendraminčių ir komunikuoti literatūrinėmis temomis. Šiandien dienai nauja knyga yra gana brangus malonumas, nusipirkti kurią gali sau leisti ne kiekvienas. Bibliotekose dažnai tenka palaukti norimų knygų, o jų laikas ar lokacijos ne visada yra patogios skirtingoms gyventojų grupėms. Alternatyva bibliotekai – dalijimosi knygomis stotelės po atviru dangumi, kurios yra visada pasiekiamos – be išeiginių ar normuotų darbo valandų. Be to, knygos, kuriomis žmogus dalijasi su kitu žmogumi, sukuria bendrystės ir gerumo jauseną. Visai nesvarbu – paimate ar paliekate knygą –…
Vietoj iškastinio kuro lengvatų – 80 proc. lengvata tvariai energijai nepasiturintiems
Mažas pajamas gaunantys gyventojai galės pretenduoti į 80 procentų išlaidų sudarančią paramą įsirengti saulės elektrinę arba jos dalį, arba pasikeisti taršius šildymo įrenginius į efektyvesnius, atsinaujinančius energijos išteklius. Šiemet šiai priemonei suplanuota 1 mln. eurų iš Klimato kaitos programos. Palyginimui, iki šiol gyventojams už įrengtą 1 kW saulės elektrinės kompensuojama 323 EUR/KW, kas yra 30 proc. Pasak aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės, tokia priemonė Žaliąjį kursą paverčia ne tik tvariųjų investicijų ir darbo vietų kūrimo strategija, bet prisideda ir sprendžiant socialines problemas. „Iki šiol teikiama parama už šildymą arba elektrą neskatina mažesnes pajamas gaunančių asmenų keisti savo energijos šaltinių tvariais. Naujoji tvarka padės keisti požiūrį“, – sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.…
