Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone Sestakauskaite. Tai – nauja įmonės pareigybė, kuria tikimasi paskatinti kompanijas Baltijos šalyse rinktis tvaresnius sprendimus ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. J. Sestakauskaite yra Švedijos lietuvė, sukaupusi ilgametę partnerysčių kūrimo ir bendradarbiavimo stiprinimo su valstybinėmis, nevyriausybinėmis institucijomis bei verslo bendruomene patirtį. Prieš prisijungdama prie „Neste“ komandos, ji užėmė vykdomosios direktorės pareigas Švedijos prekybos rūmuose Lietuvoje bei dirbo politikos apžvalgininke Švedijos ambasadoje Vilniuje. „Džiaugiuosi, galėdama prisijungti prie „Neste“ ir su Baltijos šalių įmonėmis dalintis savo patirtimi, įgyta augant ir gyvenant Švedijoje, kuri praturtino mane giliu kultūriniu, socialiniu ir ekonominiu Šiaurės šalių supratimu. Per savo ankstesnę profesinę patirtį Švedijos…
S. Gentvilas „The Economist“ tvarumo forume pristatė Lietuvos žiediškumo lyderystės projektus
Kol Lietuvoje vis dar kalbame apie įmonės lygmens emisijas, pasaulis juda link pilnos vertės grandinės dekarbonizacijos. Apie tai aplinkos ministras Simonas Gentvilas diskutavo Londone, Jungtinės Karalystės verslo, finansų, ekonomikos ir politikos savaitraščio „The Economist“ tvarumo savaitės forume Londone. Savo veikloje įmonės paprastai sukuria 30 proc. šiltnamio efekto sukeliančių dujų emisijų. Tuo tarpu likusi esminė emisijų dalis sukuriama produktuose ir prekėse, kurias įmonės perka iš tiekėjų tolimesnėse vertės grandinėse. Todėl siekiant mažinti išmetimų skaičių, neperkeliant jų į besivystančias šalis, įmonės turi atsakingai vertinti savo emisijų valdymą vertės grandinėse. Vienas iš būdų skatinti kokybišką dekarbonizaciją – žiedinės ekonomikos intensyvinimas. „Kapitalo rinkose, akcijų biržose ESG atskaitomybė tapo prievole. Įmonės privalo įvertinti ne tik…
Seimo nario Lino Jonausko pranešimas: „Įregistruotos pataisos, neleisiančios lengvai legalizuoti naktinius taikiklius medžioklėje“
2022 m. kovo 24 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Linas Jonauskas įregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siekia, kad būtų užkirstas kelias lengvai įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje. Pasak L. Jonausko, Seime atsiradus iniciatyvoms krašto gynybai įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje, reikalingi papildomi saugikliai, kad jie tik tam ir būtų naudojami. Seimo narys siūlo Medžioklės įstatymo pataisomis numatyti, kad Aplinkos ministerija nėra atsakinga už draudžiamų medžioklės įrankių ir būdų tvirtinimą, o taip pat – iš Medžioklės taisyklių į Medžioklės įstatymą perkelti medžioklėje draudžiamus naudoti įrankius, priemones ir būdus, tarp kurių yra ir naktiniai taikikliai. „Suprantama, kad Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje norima atverti…
Seimo nario S. Gentvilo pranešimas: Seimas pritaria parlamentaro siūlymui, kad saugant aplinką aktyviau įsitrauktų piliečiai
2022 m. kovo 24 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos apsaugo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų paketui, kuriuo norima užtikrinti platesnes galimybes visuomenei įsitraukti į aplinkosauginius sprendimus, taip įgyvendinant Orhuso konvencijos rekomendacijas. Pataisomis taip pat griežtinama atsakomybė aplinkosaugos reikalavimų pažeidėjams, didinamos baudos už netvarkingą alyvos atliekų tvarkymą, įtvirtinamos sankcijos nesilaikantiems biologinių atliekų tvarkymo reikalavimų. Sugriežtinamas ir organinius tirpiklius naudojančių įrenginių bei transporto priemonių apdailai naudojamų dažų ir lakų naudojimas. „Taip pat keičiame taršos leidimų reglamentavimą, numatydami didesnes teises Aplinkos apsaugos agentūrai įpareigoti įmones ir taršos leidimų turėtojus koreguoti leidimus arba, jų nepakoregavus, naikinti. Tai leistų iš nepavyzdingų, įstatymo tvarkos nesilaikančių įmonių pašalinti leidimus“, –…
Seimas svarstys siūlymą griežtinti atsakomybę už atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą
Seimas svarstys Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-1403), kuriomis siūloma ženkliai griežtinti juridinių asmenų atsakomybę už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kelis kartus didinant baudas už įstatymo nuostatų pažeidimus, siekiama įtvirtinti atsakomybę, sankcijas už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų, reglamentuojamų teisės aktuose, nevykdymą. Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo šių atliekų susidarymo vietose reikalavimų nevykdymas po rašytinio įspėjimo užtrauktų baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt eurų iki vieno tūkstančio šimto keturiasdešimt eurų. Už pakartotinį pažeidimą būtų baudžiama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų iki keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Minėtų…
Aplinkos ministerija rūpinsis šunų, kačių, šeškų ir kitų mūsų augintinių gerove
Ketvirtadienį Seimas pritarė pavesti Aplinkos ministerijai formuoti gyvūnų augintinių gerovės valstybės politiką ir valdyti Gyvūnų augintinių registrą. Tikimasi, kad naujam šeimininkui pavyks geriau apsaugoti šunis, kates, šeškus ir kitus augintinius, užtikrinti, kad būtų laikomasi jų priežiūros reikalavimų, o kontrolė bus efektyvesnė ir žiauraus elgesio atvejai nebesikartos. Simboliška, kad sprendimas dėl šių svarbiųfunkcijų perdavimo Aplinkos ministerijai priimamas šiemet, Gyvūnų gerovės metais. „Aplinkos ministerija, atsakinga už gyvosios gamtos apsaugą, gebės rūpintis ir gyvūnų augintinių gerove. Tikiu, kad išvien su visuomene praeitimi paversime šių gyvūnų kankinimus“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai numato, kad Aplinkos ministerija iš Žemės ūkio ministerijos nuo 2023 m. sausio 1 d. perims…
Svarstoma, kaip kuo daugiau antrinių žaliavų iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų sugrąžinti į gamybą
Aplinkos ministerija kviečia atliekų tvarkytojus, gamintojų ir importuotojų organizacijas teikti pasiūlymus, kaip gerinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą, didinti jų perdirbimo apimtis, skatinti pakartotinį naudojimą. Siekiant žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatytų tikslų, Lietuva yra įsipareigojusi kasmet surinkti 65 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų, dabar šis rodiklis siekia tik 46 proc. Situacija aptarta ministerijos inicijuotame susitikime su elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos dalyviais. Jame diskutuota apie elektroninių įtaisų ir įrangos daugkartinio naudojimo plėtros iššūkius, atliekų surinkimo užduočių vykdymą, iškylančias kliūtis ir jų šalinimo priemones. Atliekų tvarkytojų, gamintojų ir importuotojų atstovai akcentavo, kad norint gauti leidimą elektros ir elektroninės įrangos paruošimo naudoti pakartotinai ją išvalant ar sutaisant veiklai,…
Šalia visų atnaujinamų „Iki“ parduotuvių – elektromobilių įkrovos stotelės
Šalia atnaujinamų prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių pirkėjų patogumui įrengiamos elektromobiliams įkrauti skirtos stotelės. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad per šiuos metus tokias stoteles įrengti planuojama prie bent 20 „Iki“ parduotuvių tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Prekybos tinklo investicijos į šį projektą sieks apie 120 tūkst. eurų. Elektromobilių stotelėmis rūpinasi išmaniąsias įkrovimo stoteles gaminanti ir valdanti kompanija „Inbalance“. „Mūsų prekybos tinklas nuosekliai siekia tvarumo ir įgyvendina aplinkai draugiškus pokyčius. Savo pirkėjų patogumui šalia atnaujinamų parduotuvių įrengiame ir elektromobilių krovimo stoteles. Taip jie galės patogiai įkrauti savo automobilius apsipirkimo metu. Taip pat tokiu žingsniu norime paskatinti ir judėjimą mažiau poveikio aplinkai darančiomis priemonėmis“, – teigia V. Budrienė. Vien…
TEA pateikė siūlymus, kaip didinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, ragina valstybes nares imtis neatidėliotinų priemonių naftos paklausai mažinti ir nepriklausomybei nuo iškastinio kuro didinti. Siūloma įvesti greičio ir vairavimo ribojimus, skatinti persėsti į viešąjį transportą, mažinti keliones oro transportu. „Geriausias boikotas yra nevartojimas. Šiandien tiek verslas, tiek gyventojai turi būti kaip niekad dėmesingi savo pasirinkimams. Rusija per dieną gauna 600 mln. eurų pajamų už naftą ir dujas. Kviečiu kiekvieną kartą sėdant į automobilį pagalvoti ar jūsų kelionės tikslas galėtų būti pasiektas pėsčiomis ar viešuoju transportu“, – pasiūlymus komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. TEA vadovas Fatihas Birolis perspėjo, kad tokių veiksmų gali prireikti naftos rinkoms atsidūrus avarinėje situacijoje ir padėčiai…
Įsigydami iš anksto nesupakuotas švaros ir higienos prekes „Rimi“ pirkėjai sutaupė 700 kilogramų plastiko
2021 m. pirmasis Baltijos šalyse pradėjęs prekiauti iš anksto nepakuotomis švaros ir higienos prekėmis prekybos tinklas „Rimi“ savo parduotuvėse plečia tokių produktų saleles. Aukštos kokybės buities ir higienos priemonių jau šio mėnesio pabaigoje pirkėjai galėsi įsigyti dar 5 prekybos centruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Anot „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovo Liudviko Aleliūno, nuo praėjusių metų šis sprendimas Lietuvos pirkėjams padėjo sutaupyti beveik 700 kilogramų plastiko. Praėjusiais metais pirkėjams pristatęs iš anksto nesupakuotų namų buities ir asmens higienos priemonių bei aplinkai draugiškesnėse ar pakartotinai pernaudojamose pakuotėse supakuotų gaminių saleles „Rimi“ ir toliau plečia šį „nulinių atliekų“ sprendimą. Anot „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės ir strategijos vystymo vadovo Liudviko…