Seimas priėmė Želdynų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti želdinių apsaugą. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2023 m. gegužės 1 d. Želdynų įstatymas papildytas nuostata, įpareigojančia savivaldybes per vienerius metus atkurti gatvių želdinius, jei juos teko pašalinti dėl statybos darbų arba jei jie kėlė pavojų aplinkai, eismo saugumui. Tikimasi, kad tai padės atkurti žaliąją pusiausvyrą urbanizuotose teritorijose. Dalis želdynų miestuose prarandama, vykdant gatvių rekonstrukcijos projektus arba nupjovus senus, puvinio pažeistus ar gamtos stichijų sužalotus medžius. Neigiamą poveikį jaučia visi gyventojai, vasarą per karščius tose vietose, kur mažai želdinių dar labiau pakyla oro temperatūra, nebelieka pavėsio, kur būtų galima pasislėpti nuo kaitros, padidėja oro tarša, nebeslopinamas triukšmas. Kitu Želdynų…
Seimas pritarė efektyvesnei mokesčių mokėjimo tvarkai naudojantiems valstybinius gamtos išteklius
Seimas ketvirtadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Aplinkos apsaugos rėmimo programos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymų pakeitimams, kuriais įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas ir mažinama administracinė našta verslui. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatoma, kad deklaracijos už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą yra teikiamos bei mokesčiai mokami ne kas ketvirtį kaip dabar, o kartą per metus. Taip pat, atsižvelgus į teismų praktiką ir įvertinus proporcingumo bei protingumo kriterijus bei siekiant efektyvesnės išteklių apsaugos, pakeistas finansinės atsakomybės už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį ar be leidimo išgautą išteklių kiekį reglamentavimas. Įsigaliojus pakeitimams mokesčių už išgautus gamtos išteklius kontrolę vykdanti institucija taikys skirtingo dydžio ekonominę…
Seime patvirtinti įstatymų pakeitimai didins skaidrumą ir griežtins atsakomybę statybų sektoriuje
Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Statybos, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei Architektūros įstatymų pakeitimams, kurie statybos sektoriuje mažina korupcijos riziką, didina skaidrumą, griežtina atsakomybę. Kartu išplečiama konkurencija rinkoje ir subalansuojamos statybos užbaigimo procedūrų kainos. „Kai statybos užbaigimo deklaracijas neypatingiems statiniams pavasarį perdavėme privatiems statybų ekspertams ir labai pakilo kainos, pažadėjome praplėsti konkurenciją tarp šių paslaugų teikėjų. Jų ratas praplečiamas įtraukiant ne tik statinio ekspertizės vadovą, bet ir projekto vadovą ir projekto dalies vadovą. Šias paslaugas teikiančių asmenų padaugės 2,5 karto“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Praplečiamas galinčių tvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą ar pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ratas. Taip…
ES draudžia valstybėms narėms Rusijai teikti su statybos sektoriumi susijusias paslaugas
Europos Sąjungos Taryba įvedė draudimą visoms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, tiesiogiai arba netiesiogiai teikti architektūros, inžinerijos, techninių patikrų, produktų bandymų, su statybos sektoriumi susijusias teisinio ir informacinių technologijų konsultavimo paslaugas Rusijos vyriausybei ir Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, organizacijoms. Minėtų paslaugų ribojimą numato 2014 m. gruodžio 31 d. priimtas Europos Sąjungos Tarybos Reglamentas dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos Federacijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, su pakeitimais. Minėtu reglamentu draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai teikti architektūros ir inžinerijos (Reglamento 5n str. 2 d.), techninių bandymų ir analizės (Reglamento 2022 m. gruodžio 16 d. pakeitimo 1 str. 13 d.) paslaugas. Techninių bandymų ir analizės paslaugos apima sudėties ir švarumo patikras,…
Dešimtmečio pūgai pasitraukus įspėjama dėl naujų pavojų: gali pridaryti nemenkų nuostolių
Išvadavus automobilius ir gatves nuo milžiniško kiekio sniego, kurį atnešusią pūgą sinoptikai pavadino didžiausia per dešimtmetį, šalies gyventojai perspėjami dėl naujų, šįkart atšilusių orų sukeltų pavojų. Draudikai ragina nepamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename – dėl artėjančios lijundros ir temperatūrų pokyčių ant pastatų stogų susidariusios ledo sankaupos ir varvekliai gali lemti nekilnojamojo turto apgadinimą ir net sveikatos sutrikdymą. Laukti negalima Kaip akcentuoja draudimo bendrovės ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad dažniausiai žiemą pastatai nukenčia tik nuo pernelyg didelio sniego sankaupų ant stogo. Ir tai tik silpnesnes konstrukcijas turinčios pavėsinės ir ūkiniai pastatai, kuriuos dažnai apgadina lūžtantys medžiai. Tačiau atšilus orams…
Kaip geriau galėtų būti tvarkomos maisto ir virtuvės atliekos?
Maisto ir virtuvės atliekos sudaro didelę dalį į konteinerius išmetamo turinio. Maistui gaminti yra sunaudojami didžiuliai kiekiai išteklių ir darbo. Per metus Lietuvoje iššvaistoma apie 141 kg maisto atliekų vienam gyventojui, iš kurių net 81 kg namų ūkiuose patenka į atliekų konteinerius. Ar galima tvarkytis geriau? Stiklas, metalas ir kitos perdirbamos medžiagos gana sėkmingai rūšiuojamos ir metamos į atitinkamus konteinerius. O kur dėti netinkamą vartoti maistą ar jo likučius? Dauguma jį meta į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius ir nesuka sau galvos. Dėl tokio maisto ir virtuvės atliekų išmetimo netenkama galimybės pagaminti aukštos kokybės trąšas – kompostą ir grąžinti jį į dirvožemį, kur vėl būtų galima auginti žemės ūkio produkciją.…
Patvirtintas Nacionalinis vandenų srities planas 2022-2027 m.
Vyriausybė trečiadienį patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą Nacionalinį vandenų srities planą 2022-2027 m., kuris užtikrins tvarų ir integruotą vandens telkinių, jūros aplinkos, potvynių rizikos, vandentvarkos valdymą. „Tai ilgalaikis dokumentas, kuriame aiškiai įvardinta, kas kvalifikuojami kaip teršėjai, kaip su jais kovosime, kokius reguliacinius mechanizmus pasitelkti. Turime planą, kaip pagerinti vandenų būklę“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Gerinant paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę ypatingas dėmesys bus skiriamas pasklidosios taršos mažinimui ir upių „išlaisvinimui“. Taip pat siekiama mažinti taršą, pasiekiančią Baltijos jūrą ir Kuršių marias su upių nuotėkiu, tobulinti pasirengimą potvyniams ir gerinti jų prevenciją. Kartu planuojama didinti vandens telkinių valdymo sistemos efektyvumą. Planas apima ir dar vieną svarbią sritį – užtikrinti…
Prezidentas: nuo mūsų sprendimų šiandien priklauso ateities kartų gyvenimo kokybė
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtus Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais numatomas teisės aktų projektų poveikio klimato kaitai vertinimas. Savo kadencijos pradžioje pakvietęs visuomenę jungtis prie Žalios Lietuvos iniciatyvos, šalies vadovas po diskusijų su aplinkosaugos srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis inicijavo Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus. Teisė gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje, teisingas išteklių paskirstymas, klimato kaitos stabdymas, pareiga ateities kartoms išsaugoti ekosistemą atspindi Prezidento gerovės valstybės viziją. Šalies vadovas pabrėžia, kad pokyčių šioje srityje galima pasiekti tik veikiant bendrai, todėl būtina, kad ne tik piliečiai, verslas, bet ir valstybės institucijos, priimdamos sprendimus, įsivertintų jų galimą poveikį aplinkai bei klimato kaitai bei imtųsi visų priemonių galimoms rizikoms suvaldyti. „Lietuva yra…
Pasaulis pasiekė istorinį susitarimą dėl gamtos
Po ketverius metus trukusių ilgų ir sudėtingų derybų, kuriose dalyvavo ir Lietuva, 15-ajame JT biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Monrealyje, Kanadoje, patvirtintas istorinis susitarimas gamtai – Kunmingo-Monrealio Pasaulinė biologinės įvairovės darbotvarkė (ang. Kunming-Montreal Global biodiversity framework). Tai yra svarbiausias tarptautinis strateginis dokumentas, numatantis 23 pasaulinius tikslus biologinei įvairovei išsaugoti. „Pasaulis ilgai laukė prisipažinimo, kad bioįvairovė yra mūsų auka. Nors ir keliais metais atsilikdamas nuo Jungtinių Tautų darbotvarkės pasaulis sutarė keistis. Tai yra svarbi žinia žmonijai“, – komentuodamas šį ypatingos svarbos faktą sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Šiuo metu biologinė įvairovė nyksta istorijoje beprecedenčiu greičiu – išnykimas gresia vienam milijonui augalų ir gyvūnų rūšių, todėl daugumai pasaulinių tikslų pasiekti iki 2030…
Aplinkos taryboje dėmesys skirtas gamtos atkūrimui
Antradienį vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje aplinkos ministrai aptarė Gamtos atkūrimo reglamentą. Tai – pirmasis tokio pobūdžio ES masto išsamus atkūrimo teisės aktas, kuris padės įgyvendinti ES bioįvairovės strategiją. Kiekviena valstybė per dvejus metus nuo Reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius gamtos atkūrimo planus iki 2050 metų ir nusistatyti teisiškai privalomus gamtos atkūrimo tikslus. Kadangi anksčiau sutarti bioįvairovės tikslai vis dar sunkiai įgyvendinami, Komisija pateikė pasiūlymą, kuriame nustatomi teisiškai privalomi gamtos atkūrimo kiekybiniai tikslai iki 2030 ir 2050 m. Įgyvendinus juos ne tik būtų atkurta bioįvairovė, bet ir būtų geriau vykdomi prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo bei kiti ES tarptautiniai įsipareigojimai. „Tai svarbi iniciatyva siekiant stabdyti beprecedentį biologinės…
