Siekdamas mažinti maisto švaistymą, prekybos tinklas „Lidl“ pristato naujovę – „Geradarių maišelius“, kuriuose pirkėjams bus siūlomi netobulos išvaizdos, bet puikiai vartoti tinkantys švieži vaisiai ir daržovės. Juos pirkėjai galės įsigyti už žemesnę kainą ir kartu prisidėti prie maisto tausojimo. „Geradarių maišelius“ nuo rugpjūčio 14 dienos jau galima rasti „Lidl“ parduotuvių vaisių ir daržovių skyriuose. Maišeliuose parduodami netobulai atrodantys, bet vartoti tinkami vaisiai ir daržovės mišriuose rinkiniuose maždaug po 3 kilogramus. Šių rinkinių kaina sieks 0,75 Eur/kg. Pirkėjai galės rinktis iš kelių rinkinių ir rasti sau tinkamiausią, tačiau maišelių turinys negalės būti keičiamas, pildomas ar mažinamas. „Išbandėme „Geradarių maišelius“ keliose „Lidl“ parduotuvėse ir pamatėme, kad pirkėjai juos sutiko itin entuziastingai –…
Patvirtinti tauriųjų elnių ir briedžių sumedžiojimo limitai naujam medžioklės sezonui
Aplinkos ministras patvirtino tauriųjų elnių ir briedžių sumedžiojimo limitus, kuriais bus vadovaujamasi 2023-2024 metų medžioklės sezone. Šiame sezone visoje šalyje leista sumedžioti 4 310 briedžių (75 daugiau lyginant su praėjusiu medžioklės sezonu) ir 20 602 elnių (2 899 daugiau lyginant su praėjusiu medžioklės sezonu). Šių žvėrių sumedžiojimo limitai nustatyti kiekvienoje savivaldybėje. Aplinkos ministro įsakymą dėl tauriųjų elnių ir briedžių sumedžiojimo limitų ir kiekvienai savivaldybei skirtus sumedžiojimo limitus galima rasti čia. Kai kuriose savivaldybėse kanopinių žvėrių populiacijos šiuo metu vertinamos kaip gausos arba labai gausios. Apie tai liudija Valstybinių miškų urėdijos kasmet atliekamas elninių žvėrių neigiamo poveikio miškui įvertinimas. Šis vertinimas atliekamas pavasarį, ir jis rodo augantį elninių žvėrių populiacijų poveikį…
Ką daryti su audrų sužalotais medžiais?
Pataruoju metu praūžus net keletui stiprių audrų, Aplinkos ministerija sulaukė nemažai gyventojų paklausimų dėl medžių, augančių ne miško žemėje, tvarkymo. Aplinkos ministerija primena, kad pagal Želdynų įstatymą želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galime be leidimo, kai tokius darbus būtina atlikti nedelsiant – želdinių būklė pakinta dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio ir dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Tačiau atkreiptinas dėmesys kad medis gali būti priskiriamas saugotinam želdiniui. Tokiais atvejais saugotino želdinio tvarkymo darbus atlikęs asmuo per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės instituciją, nurodydamas saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdamas 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas…
Nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai gyvens geresnėmis sąlygomis
Nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigalios aplinkos ministro patvirtintos naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės. „Šiose taisyklėse asmenys, laikantys laukinius gyvūnus, ras daug naujovių, įpareigojančių užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis. Todėl po taisyklių įsigaliojimo yra numatytas 18 mėnesių laikotarpis, per kurį jų šeimininkai turės pagerinti laukinių gyvūnų laikymo sąlygas“, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus. Pirmą kartą sudarytas Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąrašas. Taisyklėse numatyta, kad leidžiama veisti įvairių rūšių peles, žiurkėnus, šinšilas, bizonus, stumbrus, stirnas danielius, elnius, muflonus. Kai kurias rūšis – paprastąją afrikinę miegapelę, nykštukinę voverinę skraiduolę, keturpirštį (afrikinį) ežį, patagoninę marą – bus galima veisti iki 2025…
„Citadele“ tyrimas: Lietuviai labiausiai iš visų Baltijos šalių linkę investuoti į „žaliojo kurso“ projektus
Daugiau nei trečdalis apklaustųjų visose Baltijos šalyse sako, kad jiems svarbu, arba bent iš dalies svarbu, jog jų investuojamos lėšos būtų panaudotos žaliosioms iniciatyvoms finansuoti. Dešimtadaliui lietuvių šis aspektas – labai svarbus, rodo liepos mėnesį „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa. 10 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, jog jiems labai svarbu, kad investuojami pinigai būtų skirti finansuoti „žaliojo kurso“ projektams. Dar 27 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog atkreipia dėmesį į investicijų tvarumą. Estijoje ir Latvijoje žaliųjų iniciatyvų finansavimas labai svarbus 3 proc. respondentų. Gana svarbia investavimo kryptimi tai laiko dar 21 proc. Estijos ir 29 proc. Latvijos apklaustųjų. Labiausiai investavimo į „žaliojo kurso“ projektus svarbą visose Baltijos šalyse pabrėžė jauniausi –…
Į Baltijos jūrą paleisti dar šeši Lietuvoje išslaugyti ruoniukai
Praėjusį savaitgalį į Baltijos jūrą buvo paleisti dar šeši Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre išslaugyti ruoniukai. Taip pat mokslininkai su siųstuvų pagalba jau mato, kaip sekasi anksčiau šią vasarą į laisvę paleistiems augintiniams. Liepos 29 dieną, šeštadienį, laivu „NZ 55“ nuplaukus 20 km į Baltijos jūrą, buvo paleisti 6 ruoniukai. Jie į Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą pateko vos 12–13 kg svorio, o grįžo į gimtuosius Baltijos vandenis jau sverdami virš 40 kg. „Šiuo metu Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre yra slaugomi likę trys pavasarį išgelbėti ruoniukai, kurie kol kas nėra pasirengę sugrįžti į Baltijos jūrą. Jie dar nesugeba savarankiškai maitintis, todėl geriausiu atveju…
Aplinkos ministerija atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie labai lengvus plastikinius maišelius
Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai. Aplinkos ministerija sulaukia verslo atstovų ir gyventojų klausimų, kuriuose prašoma išsamiau paaiškinti šią naują tvarką dėl labai lengvų plastikinių maišelių. Pateikiame aktualiausius klausimus ir Aplinkos ministerijos specialistų parengtus atsakymus. Koks nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusio draudimo neatlygintinai dalyti labai lengvus plastikinius maišelius tikslas? Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama sumažinti maišelių naudojimą, paskatinti vartotojus atsisakyti įpročio dėti į maišelius produktus, kurių nebūtina papildomai…
Siūloma kirtimų norma, kad brandžių medynų nemažėtų
Aplinkos ministerija pateikė derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2024–2028 metams patvirtinimo“ projektą. Metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2024–2028 metams apskaičiavo Valstybinė miškų tarnyba, remdamasi aktualiais valstybinės miškų apskaitos duomenimis. Per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. Į šį skaičių patenka ir apie 20 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės fonde esančių miškų, kurie šiais metais Vyriausybės nutarimu buvo perduoti Valstybinių miškų urėdijai kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti. Vien brandžių medynų plotas valstybiniuose miškuose per praėjusį penkmetį padidėjo 14 tūkst. ha, kas rodo, jog kertama buvo gerokai mažiau nei priauga. Nemažėjantį brandžių miškų kiekį numatoma išlaikyti ir ateityje.…
Dalyje Lietuvos miškų dėl medžių kenkėjų pažeidimų skelbiama stichinė nelaimė
Miško kenkėjų pažeidimai 5 savivaldybėse pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Miškininkų teigimu, dėl klimato kaitos medžių kenkėjų pažeidimai fiksuojami dalyje Europos, Lietuvoje ryškus kenkėjų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario ir nuolat ieškoma veikiančių priemonių susidariusiai problemai spręsti. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. m3), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst. m3), Trakų (daugiau nei 26 tūkst. m3) ir Vilniaus (daugiau nei 35 tūkst. m3) rajonų savivaldybių teritorijose šiais metais dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudaro daugiau kaip po 25 tūkst. kubinių metrų ir viršija Miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytą kriterijų. Taip pat Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje registruotas masinis spyglius graužiančio…
Rekordinis gyventojų noras įdarbinti saulę koreguoja APVOS įsipareigojimus pareiškėjams
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) prieš 3 mėn. paskelbusi kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines sulaukė daugiau kaip 15 tūkst. paraiškų už 40 mln. eurų. Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui buvo skirta 40 mln. eurų, todėl šią savaitę kvietimas teikti paraiškas sustabdytas, tačiau tai ne paskutinis kvietimas šiais metais. „Džiaugiamės, kad vis daugiau gyventojų domisi ir nori pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių. Gautų paraiškų skaičius ir susidomėjimas auga rekordiškai sparčiai,” – teigia APVA direktorius Gvidas Dargužas. Pasak jo, gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje kasmet išauga daugiau nei dvigubai ir didžioji jų dalis pasinaudoja valstybės parama saulės elektrinei įsirengti. Per pirmąjį šių metų pusmetį gauta beveik dvigubai daugiau mokėjimo prašymų nei…