Bokalas lėtai pakilo prie Jo lūpų… Eilinis gurkšnis prabėgo per Jo lūpas. Jis pajuto karčiai saldų alaus skonį. Tai sukėlė Jam prisiminimus, kuriuos seniai bandė pamiršti ir tikėjosi, jog Jam tai pavyko, bet ne…
Jo žvilgsnis pakilo nuo bokalo ir Jo mėlynos akys kilo iki tol kol sustojo ties Jos krūtine… Jos kvapas… Praeitis… Jis nekentė praeities, nekentė tai ką pasakė, nebekentė žmonių, nekentė to, kam išsiliejo, vien dėl to, kad niekaip negalėjo atleisti sau už šią gyvenimo klaidą… Jis prarado viską: savo Ego, mintis, svajones, norus ir tai ko troško visą gyvenimą…
Jam nebuvo gaila laiko praleisto su Ja, tačiau buvo per daug skaudu matyti kaip viskas vyksta dabar… kai Ji elgiasi lyg jie niekada nebūtų susitikę. Buka kalba, žvilgsnis vis krypstantis i žemę. Ne, Jis tai visą laiką stengiasi pamiršti…
Jis pastatė bokalą ant staliuko ir prisėdo šalia Jos. Ji nesijudino ir kaip katė laukė, ką Jis darys toliau. Jis apkabino Ją. Ji virptelėjo iš netikėtumo… Jis prispaudė Ją dar labiau, Jis nenorėjo, kad Ji pabėgtų, kad priklausytų kažkam kitam…
Saldus bučinys… Tyla… Žvilgsnis… Pagreitėjęs širdies ritmas… Jis tikėjosi pajusti tai, ką jautė anksčiau, tačiau Ji atsitraukė ir nuleido akis į žemę… Jis nužvelgė Jos figūrą. Nuostabios krūtys, žavus užpakaliukas ir jos aistringas kvapas, kuriuo Ji kvepėdavo kai laukdavo Jo…
Jis girdėjo gandus, kad Ji jau turi kitą… Jis suprato, kad tai yra tiesa, tačiau stengėsi save įtikint, kad tai melas… Taip, tai buvo tiesa… Jis žinojo… Netikėjo… Nenorėjo tikėti…
Žarija… Raudona spalva… Kraujo spalva sklindanti nuo smilkstančios cigaretės… Dūmas… lyg migla užtvindė Jo smegenis… Šiurpulys ir silpnumas… Riedanti ašara susiliejo su lietum už lango, kuris lyg stengėsi nuplauti Jo skausmą… Jis atsistojo ir nuėjo… Porą žingsnių… Bokalas išslydo iš jo rankų… Žvilgsnis į krentantį bokalą… Sudaužyta širdis… Kartu su bokalo šukėmis tiesiog bus sušluotos ir nuleistos į konteinerį… Sudaužyta ir kažkur išmesta į sąvartyną širdis, kurios jau niekas niekada nepasiges… Nepasiges žmogaus, kuris prarado asmenybę, tapo pilku ir purvinu lietaus lašu tekančiu takeliu i niekur…

8 Comments
Alicija
Graziai parasyta
ozka
jei moki taip rasyt- esi fantastiska. jei si istorija pie tave, galeciau tave isgydyt. aisku nieko as nesisiulau, tiesiog esu tokia pat prieplauka,kaip ir tu…..
su pagarba
ozka
uoj, turejo but parasyta fantastiskas:)
kite
Labai grazu….Ir vel del visko kalta meile :))))
CrazyMan
tai tikra istorija. kokios ten idejos del gydymo?
ozka
apie koki gydyma kalbi?
anzelika
wow, tu tikrai moki rasyti taip, kad net uz sirdies griebia.Tu saunuolis tik va gaila kad teko tau tai patirti.Tas kitas rasinys tai labai fainas bet ir sis nenusileidzia.Matau kad rasai apie savo gyvenima ir jausmus, tad tikiuosi kad pamatysiu tavo tokius pacius gerus rasynius tik daug linksmesnius!sekmes tau
Aura
O Crazy ir cia pasireiskei ziuriu ,Saunuolis :*