„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Šaulių kraštas suvienijo pastangas apsaugoti regione apsigyvenusius apuokus. Šiuo metu užsakytų medžiagų laukiama atvykstant ir per porą artimiausių savaičių apsaugos bus pradėtos montuoti ant elektros linijų Šiaulių mieste ir rajone. Investicija specialioms priemonėms sieks apie 40 tūkst. eurų.
„Viešieji pirkimai įvyko greitai ir sklandžiai, rangovas jau atrinktas ir šiuo metu laukiama atvykstant medžiagų. Kai tik jos bus pristatytos, nedelsdami pradėsime montavimo darbus. Apie planuojamus laikinuosius atjungimus visi klientai bus informuoti įprasta tvarka – prieš 5 kalendorines dienas. Rūpinamės gamta ir suprantame, kad tai bendras mūsų visų interesas, todėl ESO planuoja ir tolesnius žingsnius. Šiuo metu derinama iniciatyva užsakyti mokslinę studiją, kuri padėtų identifikuoti pažeidžiamas rūšis ir galimus problemos sprendimo būdus, kad būtų galima pasirūpinti ne tik apuokais, bet ir kitais paukščiais“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
„Džiaugiuosi, kad kartu su ESO operatyviai radome sprendimą ir artimiausiu metu prasidės montavimo darbai, kurie prisidės prie nykstančių rūšių išsaugojimo. Tai efektyvaus bendradarbiavimo pavyzdys, kai sutelkę jėgas kartu radome sprendimą ir sprendžiame problemą“, – sako Šiaulių meras Artūras Visockas.
Apsaugos – gamtininkų nurodytose vietose
Siekiant apsaugoti plėšriuosius paukščius, ESO Šiaulių mieste bei rajone įrengs apsaugas ant atramų. Specialios priemonės bus sumontuotos gamtininkų nurodytuose taškuose.
„ESO išanalizavo gerąją praktiką užsienyje, kokios greitai pritaikomos priemonės gali būti taikomos siekiant apsaugoti paukščius. Viena jų yra apsaugos ant atramų, kad paukščiai nenukentėtų nuo elektros srovės“, – pažymi R. Radvila.
Atliekant darbus, elektros linijose reikės laikinai nutraukti elektros energijos tiekimą. Gyventojai apie tai bus informuoti trumposiomis žinutėmis.
Atramos, kurios kelia didžiausią riziką, yra identifikuotos kartu su apuokų išsaugojimu besirūpinančia asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“.
Bandomąjį aplinkosauginį projektą, suvienijus energetikų ir savivaldos pastangas, įgyvendina ir finansuoja ESO, Šiaulių miesto bei Šiaulių rajono savivaldybės. Tai pilotinis projektas, kuriuo siekiama surasti sprendimus, padedančius suderinti patikimą elektros tiekimą ir biologinės įvairovės apsaugą.
Rizikoms įvertinti – speciali studija
ESO taip pat įsipareigojo užsakyti mokslinę studiją, kuri padės įvertinti elektros skirstomųjų tinklų poveikį paukščiams. Joje bus identifikuojami skirtingų tipų oro linijų rizikos veiksniai laukiniams paukščiams, pažeidžiamos rūšys.
„Siekiame, kad mūsų sprendimai būtų pagrįsti duomenimis, kurių šiandien trūkstame, o tinklo modernizavimas vyktų lygiagrečiai su aplinkai draugiškų sprendimų įgyvendinimu. Mokslinis tyrimas leis tiksliau planuoti, kur diegti apsaugos priemones, o kur – spartinti oro linijų keitimą kabelinėmis“, – pažymi R. Radvila.
Šiuo metu vyksta konsultacijos su studiją galinčiomis atlikti organizacijomis.
Kabelinio tinklo dalis nuolat auga
Efektyviausia priemonė, siekiant sumažinti ESO vykdomos veiklos poveikį aplinkai, yra oro linijų kabeliavimas. Čia darbai sparčiai juda į priekį – iki 2028 m. planuojama kabeliais pakeisti dar apie 2 tūkst. oro linijų miškingose vietovėse.
„ESO jau seniai nebestato naujų oro linijų, šiuo metu tiesiamos gamtai draugiškos požeminės kabelinės linijos. Tai optimalus tiek aplinkosaugos, tiek tinklo patikimumo aspektu sprendimas. Visgi šie pokyčiai reikalauja laiko ir didelių investicijų, todėl siekiant optimalaus varianto derinsime kabelinių linijų tiesimą su laikinomis apsaugos priemonėmis“, – pažymi ESO vadovas.
ESO skaičiavimais, ilgalaikis tvarus laukinei gyvūnijai apsaugoti reikalingas sprendimas – visų 10 kV oro linijų Lietuvoje sukabeliavimas – kainuotų apie 2,873 mlrd. Eurų.
ESO valdomos elektros skirstomųjų tinklų linijos siekia daugiau kaip 130 tūkst. kilometrų, iš jų sukabeliuota apie 37 proc. ESO pastangomis kabelinių linijų dalis nuolat auga, pavyzdžiui, 2019 m. požeminės linijos sudarė apie 31,3 proc. viso tinklo.
Miškingoms vietovėms skiriamas ypatingas dėmesys, nes čia oro linijos yra labiau pažeidžiamos, todėl siekiama kabeliuoti sparčiau. Iš miške esančių 10 kV linijų kabelinis tinklas dabar sudaro 45 proc., o 2025 m. pabaigoje pasieks 48 proc.
Pranešimą paskelbė: Lilija Eizintienė, AB „Ignitis grupė“
