Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė „Schneider Electric“ užsakymu atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami.
Estai elektrai išleidžia daugiau nei lietuviai ir latviai
Didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų elektros energijai vidutiniškai išleidžia iki 50 eurų per mėnesį – taip teigia 58 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos, 59 proc. Latvijos ir 41 proc. Estijos respondentų.
Iki 100 eurų per mėnesį už elektrą moka 26 proc. lietuvių ir latvių bei 30 proc. estų. Dvigubai daugiau – iki 200 eurų per mėnesį elektrai išleidžia tik 5 proc. latvių ir 8 proc. lietuvių, tačiau Estijoje tokias išlaidas patiriančių gyventojų skaičius – dvigubai didesnis (13 proc.).
„Nors šių metų pirmąjį pusmetį elektros kainų galutiniams vartotojams vidurkis Estijoje buvo mažesnis, nei Lietuvoje ir Latvijoje, Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė, jog Estijos gyventojų elektros energijos poreikis ir išlaidos, palyginus su lietuvių ir latvių, yra didžiausi. 4 proc. respondentų Estijoje nurodė, jog elektrai per mėnesį išleidžia 300 eurų ir daugiau, o 50 – 74 m. amžiaus grupėse tokias išlaidas patiria 5 proc. respondentų. Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje tokią sumą išleidžia vos 1 proc. apklaustųjų“, – sako energijos valdymo bendrovės „Schneider Electric“ inžinierius Arnoldas Minelga.
Pasak „Schneider Electric“ eksperto, faktas, kad Estijos gyventojų elektros sąskaitos, remiantis tyrimo duomenimis, vidutiniškai yra didesnės, pirmiausia paaiškinamas skirtinga šalių mokesčių politika ir elektros sektoriaus reguliavimu. Pavyzdžiui, Estijoje taikomas pridėtinės vertės mokestis siekia 24 proc. – tai 3 proc. daugiau nei Latvijoje ir Lietuvoje. Be to, Baltijos šalyse skiriasi ir elektros energijos akcizai, tinklo mokesčiai bei papildomos išlaidos, susijusios su atsinaujinančiosios energijos plėtra ir elektros tinklų modernizavimu.
Ne mažiau svarbus veiksnys – ir klimato sąlygos. Kadangi Estija yra šiauriausia Baltijos šalis, jos gyventojų elektros suvartojimą reikšmingai padidina šildymo poreikis, todėl jų išlaidos elektrai gali būti didesnės nei Lietuvos ar Latvijos gyventojų.
Populiariausi elektros taupymo būdai
Apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų imasi paprastų, bet efektyvių energijos taupymo priemonių: išjungia prietaisus, kai jais nesinaudoja, renkasi taupesnes LED lemputes ir vis daugiau žmonių domisi išmaniosiomis technologijomis energijos vartojimui stebėti. „Šie įpročiai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesni energijos vartotojai,“ – sako A. Minelga.
Siekdami sumažinti savo išlaidas už elektrą Baltijos šalių gyventojai dažniausiai išjungia elektros prietaisus, kai jų nenaudoja – tai daro 77 proc. lietuvių, 69 proc. latvių ir estų. Energiją taupančias lemputes naudoja 67 proc. lietuvių, 62 proc. latvių ir 53 proc. estų. Beveik kas trečias apklaustasis stengiasi mažiau naudoti energijai imlius prietaisus.
Beje, moterys dažniau nei vyrai išjungia nenaudojamus elektros prietaisus ir renkasi energiją taupančias lemputes, o jauniausia apklaustųjų grupė (18–29 m.) dažniau seka elektros suvartojimą naudodami programėles.
Dalis Lietuvos gyventojų imasi ir kitų gudrybių, padedančių sutaupyti: naudoja elektros prietaisų laikmačius, sumažina šildymą namuose ar išjungia šaldytuvus, kai išvyksta, indaploves ir skalbimo mašinas įjungia naktį, kai taikomas mažesnis tarifas, o kai kurie respondentai net sudaro elektros prietaisų (rekuperacijos, vandens šildymo ir kt.) naudojimo grafikus.
Kur slypi didžiausi elektros vartojimo rezervai?
Energijos taupymas, pasak eksperto, turi prasidėti nuo suvartojimo stebėjimo, tačiau kaip atskleidė Baltijos šalių gyventojų apklausa, tai daro dar nedidelė dalis žmonių. Estijos gyventojai, kurie nors energijai išleidžia daugiau, aktyviau nei lietuviai ar latviai stebi savo elektros suvartojimą naudodami išmaniąsias programėles ar skaitiklius. Tai daro 33 proc. estų, 18 proc. latvių ir 14 proc. lietuvių.
A. Minelgos teigimu, didžiausią sąskaitos už elektrą dalį – iki 70 proc. – gali sudaryti šildymo ir vėsinimo įranga, tokia kaip šilumos siurbliai ar kondicionieriai, o vandens šildytuvai metines elektros išlaidas gali padidinti apie 12 proc.
„Norint sužinoti, kiek galima sutaupyti, pirmiausia reikia žinoti, kiek sunaudojame. Daugelyje namų jau įdiegti išmanūs ESO skaitikliai, tad bendrą namų suvartojimą galima matyti ESO savitarnoje. Jei norime žinoti detaliau, kokie prietaisai elektros sunaudoja daugiausia, reikia įsidiegti vietinius skaitiklius,“ – pataria A. Minelga.
Norint taupiau naudoti šviesą ar kitus įrenginius neprarandant komforto, galima pasitelkti išmanius valdymo sprendimus – jutiklius, laikmačius, automatinius jungiklius. „Tokie įrenginiai įjungia ir išjungia prietaisus pagal nustatytas sąlygas ir padeda išvengti bereikalingo energijos eikvojimo. Turint išmaniąją įrangą – pavyzdžiui, elektromobilių krovimo stotelę – galima automatiškai pasirinkti palankiausią elektros tarifą ir taip papildomai sutaupyti,“ – sako jis.
Ateityje, sparčiai vykdant atsinaujinančios energijos šaltinių plėtrą, elektros tinklai dar dažniau susidurs su vartojimo pikais ir kainų šuoliais. „Tai neišvengiamai elektros tiekėjus ir tinklo operatorius skatins kuo labiau šį disbalansą išlyginti. Keisti elektros vartojimo įpročius bus skatinami ir vartotojai: kuo mažiau vartoti piko metu, o gaminantys vartotojai bus skatinami kuo daugiau pagamintos energijos suvartoti vietoje ir kuo mažiau jos atiduoti į tinklą“, – pažymi A. Minelga.
„Schneider Electric“ užsakymu 3 Baltijos šalyse gyventojų apklausą apie jų elektros vartojimo įpročius šių metų rugsėjo pabaigoje atliko bendrovė„Norstat“. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 3000 respondentų nuo 18 iki 74 m. amžiaus.
Pranešimą paskelbė: Ieva Šimkūnaitė-Jansonienė, KPMS ir partneriai
