net nezinau ka daryti, mane persekioja vaikinas, kaip man jo atsikratyti?jis niekaip nenori suprasti, kad as nenoriu su juo draugauti, buti, kuo toliau tuo jis man, del savo tokio elgesio darosi atgrasesnis…pasikeiciau ir tel numeri, bet jis vis tiek gavo mano nauja….jau ir draugai bando ji atkalbet, palaiko mane, bet deja jam tai nesvarbu, jis sako kad pasieks savo tikslo ir kad as busiu jo mergina…man kartais net baisu darosi:( labai aciu uz patarimus

Ar tikrai teisingas pasakymas, jog priešingybės traukia?Ar įmanomi tokie santykiai, ar gali būti laiminga pora? Mano atveju: turtingo tėvelio dukra ir vaikinas, gyvenantis vidutinėje šeimoje; klasės pirmūnė ir net pagrindinės mokyklos nebaigęs jaunuolis; visiška „gerietė”, galvojanti apie ateitį, atsižvelgianti į tėvų nuomonę ir absoliutus „blogiukas”, kuriam ant tėvų nusispjaut; pirmąją meilę išgyvenanti drovuolė ir neaiškų skaičių merginų turėjęs karštakošis? Gal kas turite gyvenimiškos patirties, kokia jūsų nuomonė? Ačiū..

Mano vienintele svajone visada buvo ir vis dar yra:tureti draugu. Niekada neturejau ir iki siol neturiu nei vieno draugo, netgi pazistamu neturiu. Jau seniai esu sulaukusi pilnametystes, todel man labai skaudu, kad visa savo vaikyste, paauglyste ir dali jaunystes praleidau viena, dazniausiai sededama namuose. Mano gyvenimas yra toks liudnas, tiesiog tragiskas. As taip pavydziu tiems kurie gatvemis vaiksto ne vieni, turi burius pazistamu, daro tusus. Man tiesiog asara rieda kai ateina savaitgalis ir is visur girdziu: „varysim ten, darysim ta”… Kad ir kaip as besistengciau, kad ir ka bedaryciau, esu viena ir niekas su manim nenori bendrauti. Tikrai nesu kazkokia ikyruole, nesu ir melage ar keistule is kurios visi saipytusi,…