Draugavom du su puse metų. Aš neapsakomai buvau įsimylėjusi. Atrodė, jog be to žmogaus neištverčiau nei dienos. Dabar jau pusė metų kaip nebendraujam. Jaučiu kaip su kiekviena diena traukiasi šitas nuostabus jausmas iš mano kūno. Gaila man to jausmo, bet nieko negliu padaryt. Nors nėra prasmės jį saugoti. Po savaitės kitos jausiuosi visiškai laisva. Tai gal ir gerai? Tikra tiesa – laikas užgydo giliausias žaizdas.
Forever after… (viso pradžia ir pabaiga…)
Bokalas lėtai pakilo prie Jo lūpų… Eilinis gurkšnis prabėgo per Jo lūpas. Jis pajuto karčiai saldų alaus skonį. Tai sukėlė Jam prisiminimus, kuriuos seniai bandė pamiršti ir tikėjosi, jog Jam tai pavyko, bet ne… Jo žvilgsnis pakilo nuo bokalo ir Jo mėlynos akys kilo iki tol kol sustojo ties Jos krūtine… Jos kvapas… Praeitis… Jis nekentė praeities, nekentė tai ką pasakė, nebekentė žmonių, nekentė to, kam išsiliejo, vien dėl to, kad niekaip negalėjo atleisti sau už šią gyvenimo klaidą… Jis prarado viską: savo Ego, mintis, svajones, norus ir tai ko troško visą gyvenimą… Jam nebuvo gaila laiko praleisto su Ja, tačiau buvo per daug skaudu matyti kaip viskas vyksta dabar……
Istorija prasidejo jau senokai, kancia abiem…
Mano istorija prasidejo prasidejo pries gerus pora menesiu, butent tada parasiau pirma zinute i si foruma, veliau rasiau dar keliskars ir vis ta pacia tema – santykiai su mylimu zmogumi, tie kas daznai cia lankosi tikriausiai skaite ir zino trumpa mano istorija, kuri siandiena pasisuko kitaip. Pasakosiu trumpai ir tikiuosi sulaukti Jusu objektyviu komentaru. Jau vasari bus 3 metai, kai mes kartu, pastarasias keleta savaiciu mes taip puikiai sutareme, as galvojau, kad pagaliau atejo tas supratimas ir atsidavimas vienas kitam, maciau, kad stengiamasi del amnes daryti gera, as irgi stengiausi nedaryti blogai, kur reikia nusileisti suprasti, viskas tam, kad gyventume taikiai ir myledami. Praejusi savaitgali isvaziavau i is Vilniaus 2…
Gera specialybe
sveiki, turiu klausima. Arteja egzai (12 ash), o as dar net neisivaizduoju kur noreciau stoti. Aisq tai priklauso nuo rezultatu, taciau…Noreciau kokios nors kurybines specialybes, bet kas tiktu su kuryba. Menas , kinas, dizainas, modeliavimas, bet kas! Tik va beda, kad jos labai nepelningos (iskilo dilema ar patinkancias, bet menkai apmokamas darbas, ar liewas, bet nors pragyventi galesiu). Noreciau rinktis tokia specialybe, kad galeciau ish to gyventi…Taigi, gal kas zino ir galetu patarti, pasakyti, gal yra kokia nors gera, apmokama specialybe, ish tu sriciu, kurias isvardinau? Dar idomu butu suzinoti, jei yra tokia specialybe, kokiu egzu jei reikia, kad galeciau daugiau demesio skirti? PS.Daug ash chia primaliau, bet tieisog jei…
Šviesa danguje
Man buvo 14 metų. Ir nors praėjo jau 10 metų, viską prisimenu taip aiškiai, tarsi tai būtų atsitikę vakar. Buvau lauke. Danguje jau matėsi žvaigždės. Kilstelėjau galvą aukštyn ir pamačiau skrendančią tarsi ryškią lemputę. iau. Ji skrido tolygiai, tiesiai, vienodu tempu. Tai tikrai buvo ne lėktuvas, nes tuo keliu jokie lėktuvai neskraido, tuo labiau kad buvo perdaug žemai, ir jokio garso. Dar beto jei tai būtų koks lėktuvas būtų matęsi raudonos ar pan. mirksinčios lemputės. Ten tokių nebuvo. Šviesa nežybėjo o degė vienodai. Tas vaizdasman taip įstrigo kad iki šiol jį dar regiu. Ir būtų įdomu sužinoti kas tai buvo. Kaž-kur per tv lyg ir girdėjau dar panašių pastebėjimų kurie…
Eilerastis atspindi mano gyvenima…
Kartais, ka nieko nemyiu, as myliu vandeni. Jis tyras, skaidrus, jis neduzta… Kol nevirsta ledu… Kartais, kai nieko nelaukiu, as laukiu vejo. Jis svelnus, nematomas, jis nepabega… Kol nevirsta viesulu… Kartais, kai nieko neturiu, as turiu tave. Tu gyvybe, pasaka, tu – stebuklas… Kol nevirsti skausmu…
Dekinga as esu, kad palikai
Dekinga as esu, kad palikai mane Dabar as supratau, kad musu meile buvo netikra galbut tu nekentei manes, galbut as tau buvau prasta. Dabar jauciuos visai gerai, as jau laiminga su kitu Zinau, kad ir tu dabar jau su kita Ir del manes tu nesuki galvos. tik gaila, kad kvaila buvau kad norejau tyketi tavim, kad norejau myleti tave, Kad norejau buciuoti tave. Tu juk nemylejai manes Tu juk negerbei manes ir apskritai as tau buvau tik mazas nulis… P.s.:buti paliktai irgi geras dalykas. Kai esi apakus ir meiles kartai nematai kaip kenti. O kam kenteti…? Kam leistis zeminamai.. Kam buti peikiamai?:) Ne visi vaikinai kiaules, merginos taip pat negeresnes.…
Ar turi reiksmes amziaus skirtumas
Turiu artima drauga,su,kuriuo bendrauju senokai.Abu gyvename seimose ir turime vaiku.Paskutiniu metu draugas vis kalba apie tai,kad nori palikti zmona,ir gyventi su manimi.As bijau tam ryztis.Visu pirma del vaiku,antra-del amziaus skirtumo.Man 41,jam 33.Kaip tai ivertins zmones ir musu tevai?Baisu net pagalvoti…
Dvasios egzistuoja ir as jas maciau
Viskas prasidejo,kai atsikraustem i nauja buta.Pirma karta turejau savo kambari.Viskas prasidejo pacia pirma nakti.Kiekviena nakti girdedavau jas,tai buvo visokie garsai:pradedant nuo indu duzimo ir baigiant tuo kad jos mane kalbino.As zinau kad tai skamba kvailai ar net juokingai,bet taip buvo.Pirmus metus as galvojau kad man vaidenasi,nes tiesa pasakius as tokiais dalykais netikejau,bet viena diena as su deauge nusprendem isiaiskinti kas cia vyksta,ar tai tikra,ar man reikia psichologu pagalbos.Mes atlikom spiritizmo seansa(kurio metu mano netikinti dvasiomis drauge patikejo kad jos egzistuoja),per ta seansa isiaiskinau kad man nesivaidena kad jos tikros.Visos sios istorijos kulminacija kai as viena is ju pamaciau.Tai ivyko diena,parejau is drauges namo(namuose buvo tik mano brolis),buvo kolidoriui isjunkta sviesa,kampe…
likimui priesintis beviltiska…
ka daryti , kai pilna krutine jausmu vedusiam? zinau, kad jo seimyninis gyvenimas pagriuves… butent tai teikia vilciu, bet i mano iskelta tiesiogini reikalavima rinktis reaguoja „ir taip, ir ne”… gerus pora menesiu as viena su savo jausmu, o jis su savo „pareiga”… yra daug aplinkybiu, del ko mes „kartu”. ir siandien ryta gavau sms, kad daugiau taip testis negali, kad tai neteisinga visais atvejais, bet… dar neatsiplesiam veinas nuo kito… kai sakau kazka jausmingo, jis tik atsidusta… kaip vertinti situacija? tikiu savim, savo norais, jausmais, jis tai zino taip pat, bet jo”antroji puse” viska atleidzia… taip ir trypiam vienoj vietoj… ka daryti, zmones? nesmerkit…