Vėlai vakare po svečiavimosi pas draugę atsidarėte piniginę ir nužvelgėte jos turinį. Pinigų „litinukui” neužtenka? Tad teks dardenti į kitą miesto galą autobusu… Pagaliau atvažiuoja geltonasis „ikarusas”. Įlipusi, be vairuotojo, pamatote snūduriuojančią pensininkę ir girtą jaunuolį. Pastarasis, iš neturėjimo ką veikti bei išvydęs dailų Jūsų veiduką, pradeda Jus kalbinti. Su girtais asmenim Jums neleidžia bendrauti mama, tad atsikertate ir nusisukate nuo nepageidaujamo pašnekovo. Tada pajaučiate, kaip ant Jūsų pečių atsiduria jo rankos, o keikdamasis vyrukas ižūliai bando užkariauti Jūsų dėmesį. Nutarėte juo atsikratyti? Tada atsiremkite viena ranka i sėdynę, bakstelkite kuo skaudžiau jam į gerklę (jeigu turite po ranka skėtį – puiku), po to smūgiuokite į imtymiausią vietelę. Jeigu pensininkė…

Tame banke nėra eilių, nėra nuobodžiaujančių tarnautojų. Jis veikia visą parą, kreiptis į jį galima telefonu arba per Internetą. Bet ar už visus šiuos patogumus netenka mokėti saugumo sąskaita? Nors, anot firmos Datamonitor duomenų, Europoje elektronine bankininkyste jau naudojasi beveik 66 mln. žmonių, visuomenės apklausos nuolat liudija, kad visame pasaulyje klientai ja pasitiki kur kas mažiau nei tradiciniais bankais (nepakankamai saugia ją laiko nuo kelių iki keliolikos procentų apklaustųjų). Reikalas ne tas, jog sunkiai uždirbtus pinigus klientui tenka paversti abstrakčiais banko kompiuterių elektroniniais impulsais. Daugeliu atvejų klientas negali įvertinti, ar bankas yra pakankamai apsaugotas nuo elektroninių nusikaltėlių puolimo. Kai užeiname į tradicinį banką, regime grotas, seifus, šarvuotas duris ir ginkluotus…

kas optimaliau sportiniam saudymui? ar vidutines kokybes pistoletas ar revolveris?