Skaitiniai

Ar mokslas daro žmogų laimingesnį?

2008 03 30

Šis klausimas atrodo prašo vienareikšmio atsakymo: taip arba ne. Tačiau ,deja, nei taip, nei ne atsakyti negalime. Tik galbūt galime pasvarstyti, kodėl mokslas daro žmogų laimingesnį, ar priešingai- nelaimingesnį.
Kažkada žmonės gyveno uolose, iš sumedžiotų žvėrių kailių pasiūtose palapinėse, mito tuo, ką sumedžiodavo, ką duodavo motina gamta. O dabar gyvename didžiuliuose daugiaaukščiuose arba prabangiuose nuosavuose namuose, nesukame galvos dėl tokių niekų, kaip ką valgyti pusryčiams, ką apsirengti, arba kaip nusigauti iki kito miesto. Taigi dabartinis ir gyvenimas prieš gyvenimas prieš daugelį metų skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir kam turime būti už tai dėkingi? Ogi tiems patiems žmonėms. Kažkada jie pradėjo naudoti ugnį kaip šilumos šaltinį, medį kaip statybinę medžiagą ir pan. Tuometinių akmens amžiaus žmonių, atradusių kažką naujo, palengvinančio jų buitį, gyvenimą negalime vadinti mokslininkais, jie buvo tiesiog šiek tiek drąsesni, protingesni, sumanesni už aplinkinius ir gyvenę ne tik tam kad išgyventų patys, o kad išvestų savo gentį tautą į šviesą, geresnį gyvenimą. Kartais juos vadindavo šamanais, žyniais. Bėgant metams jie buvo vadinami įvairių įvairiausiai: pamišeliais, raganiais ir galiausiai mokslininkais. Tačiau bėgant metams, priešingai nei jų vardai nesikeitė jų tikslas-atrasti gyvybes ir jaunystės eliksyrą, turto formulę, laimės ir džiaugsmo šaltinį. Deja, jiems iki šiol tai nepavyko. Tačiau tai nepraėjo ir be pėdsakų. Bandydami atrasti, sukurti vieną, jie padarydavo visai ką kitą, bet kartais naudingą atradimą. O jų būta įvairių,pradedant geležies išlydimu, baigiant garlaivio sukurimu. Na, o kai mokslininkai nusivylė nesukūrę nieko panašaus į gyvybės ir jaunystės eliksyrą, jie pradejo realiai žvelgti į gyvenimą ir kurti tai, kas buvo tikrai naudinga žmonėms. atom Na, o tokiu perversmu laikoma XVIIIa. pabaiga. Tuomet kaip perkūnas iš giedro dangaus pasipylė išradimai: išrandama verpimo, audimo garo mašina, skiepai, narkozė, pastatomas pirmasis garlaivis, garvežys, nutiesiama geležinkelio linija, požeminis geležinkelis. Net sunku įsivaizduoti, kokiu greičiu vyko pasikeitimai. Vienas po kito pramonėje buvo įdiegiami nauji technikos išradimai, virš miestų bei naujų gyvenviečių iškilo fabrikų kaminai, per keliasdešimt metų ivyko transporto revoliucija. Europos šalis bei JAV išraižė geležinkeliai, buvo tiesiamos, gilinamos upių vagos, jos sujungiamos kanalais, kuriais plaukioja jau ne lėti buriniai, bet patogesni, greitesni garlaiviai. Minėtini pasikeitimai pakeitė žmonių gyvenimo salygas ir būdą. Vis daugiau kaimo žmoni traukė į miestus, ieškodami pragyvenimo šaltinio, ieškodami darbo. Miestai sparčiai augo. Jų gyventojus aprūpinti reikėjo kaskart vis daugiau maisto produktų, pramonės prekių, plėtėsi rinkos santykiai. Darbininkų darbo ir gyvenimo sąlygos buvo nepaprastai sunkios. Todėl jie ėmė kovoti už savo teises. Kuo labiau vystėsi ekonomika, tuo europiečiai ėmė gyventi geriau. Buvo statomi geresni, patogesni namai, sparčiai keitėsi mada, neturtingesni žmonės žvalgėsi į geriau gyvenančius ir norėjo bent is dalies perimti jų gyvenimo būdą, pamėgdžioti elgesį, aprangą. Žodžiu, pažangos radosi vis daugiau.
Na, o dabar jau XXI amžius. Turime beveik viską, ką prieš amžių buvo aprasę geriausi fantastai ir kas atrodė neįmanoma. Tai ir televizorius, nuotolinio valdymo pulteliu, muzikos centras, mobilus telefonas, skalbimo mašina,indų plovimo mašina, robotai, robotai-gyvūnėliai, kompiuteris, padedantis neiškelian kojos iš namų ir apsipirkti, ir pabūti koncerte, ir pabendrauti su žmonėmis iš įvairiausiųm pasaulio kampelių. Tačiau tai tik smulkmenos, palyginti su tuo, ką žmonija pasiekė apskritai. O mes pasiekėme jau nemažai: nuskraidinome žmogų į mėnulį, paleidome į orbitą begalę dirtinių Žemės palydovų, išmokome atlikti sudėtingas operacijas, tokias kaip plaučių, inkstų, netgi širdies persodinimo operacijas, klonavome gyvūnus,ruošiames klonuoti žmogų, sukūrėme branduolinį, biologinį ginklą. rocket STOP. Štai čia ir prasideda mokslo atradimai tikrai nedarantys žmogaus laimingo. Koks malonumas žinoti, kad kažkas, kažkur ruošiasi klonuoti žmogų, o gal kokia slapta blogiečių organizacija jau klonuoja Hitlerį ar Osamą bin Ladeną. O kas jei amerikiečiai ar rusai su kuo nors susipyks ir pradės branduolinį karą? Tuomet visa Žemė taptų negyvenama dykuma. Galbūt šie atradimai ir nėra blogi, tačiau jie naudojami blogiems tikslams, taigi ir laikomi blogais. Mokslui ribų nėra . Mokslininkai ne tokie žmonės, kurie sustotų ties pirmąja nesėkme. Galbūt po daugelio metų galėsime skraidyti po kosmosą, apsigyventi kitose planetose, o gal Žemė bus tik plika dykynė-be šviesos ir gyvybės. Ir tai priklauso nuo mokslininkų, arba nuo mūsų, jei ketinate tapti mokslininkais.
Parengė Žavinta

Bendrinti
NaudotosKnygos.lt

Related Posts

Ar medicininė apranga gali būti spalvota? 

2022 12 30

155 Comments

  • Taja

    2008 04 03 at 08:04

    isties i si teigini negalima atsakyti vienareiksmiskai…paziurekime i Getes Fausta…ar jis buvo laimingas? Nors gana nemazai tyrimu, bandymu,isradimu padare….. Ar mes esame dabar laimingi? Nors is tiesu turime kur kas daugiau negu zmonės turejo 15a.. bet ne visiems dar gana….1966 m. JAV pasirodė pirmieji straipsniai apie klonavima…Kazkas mane ,kad tuo gali palengvinti zmonijos,ar kitu gyvu organizmu dalia…bet is tikruju, ar atsiranstu bent vienas zmogus zemeje,kuris noretu buti klonuotas. Paziurekime ir i kita klonavimo puse…atrasta daugybe augalu veisliu…galima pagydyti zmones,dekoratyviskai isaugintais organais… PAkalbekime ir apie kudikius,kurie gimsta megintuveliuose…ar tai tikrai yra geras isradimas? as stipriai tuo abejoju..
    XXI a. tai kompiuteriu ir telekumunikacijos amziu…Tikriuausiai po dar tukstantmecio,laisvai galesime nuskristi i kita planeta ir joje apsigyventi…o gal musu kaimynai bus tik robotai..arba klonai…… o galbut kas nors paleis atomini ginkla ir galu gale pasaulis, visa zeme apsivalys nuo visu nesvarumu….galbut kitos kartos zmoniu isras tai, kas nesukeltu papildomu rupesciu, o teiktu tik teigiamus dalykus…. NA cia mano nuomuone……

  • julyte

    2008 04 03 at 09:04

    Vaikai,eikit is cia! is sio darbo galima issirinkti nebent temas, kurias reiketu placiau ispletoti…is sio sauso vardinimo nieko nebus,gerewsia nesedekit cia,o eikit ir pasirasykit ka nors patys! pastangos visada buna tinkamai ivertintos! linkiu visiems gerai islaikyti rytojaus iskaita ir nesijaudinti,nes ji vistiek nieko nekeicia, tik tiek kad pazymys atistate 🙂

  • marius

    2008 04 03 at 14:04

    kalbu rytoj apie mokslas ir pazanga .. ir pvz kaip manot sakyti ar nesakyti : ivairus mokslo isradimai yra labai naudingi ir reikia dziaugtis jeis nes mes kol valgome spageti prie tv, afrikoje mirstama is bado .. kol mes dziaugemes naujais nike batais , afrikoje zmones prie padu prisirisa ivaires siuksles.. todel mano manymu mokslas ir ivarus mokslo isradimai galetu labiau tobuleti ten kur jos labiau reikia……

  • Petras

    2008 04 03 at 23:04

    Jo sitos potemes bus iskaitoje:
    1.Žmogus be mokslo žmogus be ateities.
    2.Ar galima manyti, kad pažanga neturi ribų.
    3.Ar techninė pažanga daro mus laimingesnius ar ne, versdama trokšti vis daugiau ?
    4.Mokslo pažanga medicinoje kelia vis daugiau etiniu problemų.
    5.Brukheimeris teigė, kad techninių problemų tobulėjima lydi nužmonėjimo procesai.
    Klasiokas buvo ir parase man tas temas…Jis jau atsakynejo…SEKMES visiems;))))

  • Karolis

    2008 04 04 at 04:04

    Šis straipsnis neatsako į savo paties iškeltą problemą. Kurgi tas atsakymas? Viskas ką randu, tai keli teiginiai, iš kurių galima spręsti, kad mokslas padaro žmogaus gyvenimą patogesnį. Bet tai ne laimė. Laimė slypi dvasiniuose dalykuose, kuriuos mokslo pažanga slopina. Nepyk autore, bet man tavo straipsnis atrodo bevertis.

  • potemes 2006 04 26

    2008 04 04 at 08:04

    1 Šių dienų mokslo pažanga žlugdo tradicines vertybes. įrodykite, argumentuokite.
    2 Betkoks mokslo išradimas gali būti panaudotas piktam, nedoram. Ką apie tai manote?
    3 Šiuolaikinė žmonija dėl pažangos pati su savimi atlieka ilgalaikį eksperimentą kurio rezultatai niekam nežinomi.
    4 Ar gali šiuolaikinis žmogus išgyventi be mums įprastų mokslo išradimų. Argumentuokite.
    5 Mokslininkai vis daugiau prabyla apie darnųjį vystimąsi. Argumentuokite.

  • Gudas

    2008 04 04 at 09:04

    1. Kalba:

    Jaunimas da˛nai susikuria savo kalbą – ˛argoną. Pagrįskite arba paneikite �į teiginį.

    Kalbos, kaip ir valstybės, da˛nai konkuruoja tarpusavyje. Ką apie tai manote?

    ˇmogaus kalba – jo ivaizdzio dalis. ka apie tai manote?

    Naujųjų informacinių technologijų įtaka mūsų kalbai. Ką apie tai manote?

    Normindami kalbą kalbininkai nelabai domisi, kaip lietuviai i� tikrųjų �neka. Pagriskite arba paneikite �į teiginį?

    2. Individas ir visuomenė:

    Pagyvenę ˛monės mūsų visuomenėje. Ką apie tai manote?

    Teigiama, kad geri įstatymai padeda ˛monėms tapti geresniems, o blogi – skatina nusikalsti. Pagryskite arba paneikite �į teiginį.

    Teigiama, kad benamiai – individualių ˛mogaus savybių sukelta problema. Pagryskite arba paneikite.

    Asmens teisės be dorovės tampa niekinės. Pagryskite arba paneikite.

    Ar „pilka masė” tas pats, kas „visuomenė”? Argumentuokite.

    3. Visuomenė ir politika:

    Politikų pareiga – tarnauti visuomenei. Ką apie tai manote?

    Ar visuomenę tenkina �ių dienų politika? Argumentuokite.

    Ar reikalingi politikos mokslai mokykloje? Argumentuokite.

    Ką apie �alies visuomenę pasako politinių partijų gausa?

    Ar įmanoma tobula politine sistema. Argumentuokite.

    4. Mokslas ir pazanga:

    �ių dienų mokslo pa˛anga ˛lugdo tradicines vertybes. įrodykite, argumentuokite.

    Betkoks mokslo i�radimas gali būti panaudotas piktam, nedoram. Ką apie tai manote?

    �iuolaikinė ˛monija dėl pa˛angos pati su savimi atlieka ilgalaikį eksperimentą kurio rezultatai niekam ne˛inomi.

    Ar gali �iuolaikinis ˛mogus i�gyventi be mums įprastų mokslo i�radimų. Argumentuokite.

    Mokslininkai vis daugiau prabyla apie darnųjį vystimąsi. Argumentuokite.

    5. Ziniasklaida:

    Populiarėjanti internetinė ˛iniasklaida populiarumas ar nelaimė?

    Ar tikslu sakyti, kad ˛iniasklaida pateikia tai, ko nori masės?

    Perkama ir parsiduodanti ˛iniasklaida. Argumentuokite.

    Ar ˛iniasklaida tampa vienintele instancija sugebančia padėti ˛mogui? Ką

  • moda

    2008 04 21 at 18:47

    as ir nelabai supratau, pazejau i data 2008-balandis – 1d.. zmones raso jog laiko lt iskaita ir sis tekstas pravers jiems. 😉 pvz man iskaita rytoj 22d… taigi noriu paklaust ar sis tekstas tiks man pakalbet per iskaita? 😉

  • Last.Wish

    2008 04 22 at 09:48

    mokslas ir pazanga:
    1. Siuolaikinis mokslas mokosi is gamtos. Ka apie tai
    zinote ir manote?
    2. Naujuju laiku pazanga itvirtina ideja, kaad visa
    aplinka turi buti panaudota zmogaus patogumui. Ka apie tai zinote ir manote?/> 3. „Zmogus neturetu zaisti dievo” Nes tokiu manipuliaciju pasekmes gali
    pasirodyti pernelyg skaudzios. Ka apie tai manote?
    4. Ekspertai teigia,
    kad turtingos salys kuria ne tik produktus bet ir zinias.

  • Last.Wish

    2008 04 22 at 09:52

    Del tikslumo neatsakau!

    Individas ir visuomene:
    1. kai kurie lietuviu sportininkai atsisako zaisti savo salies rinktineje, ka apie tai manote
    2. lietuvoje issilavinima igyja emigrantai kuria kitu saliu gerove, ka apie tai manote
    3. siekdamas asmeniniu tikslu zmogus turi paisiti ir visuomenes poreikius
    4. visuomenei negali nerupeti kaip seimoje jauciasi vaikas, pagriskite arba paneikite
    5. tapes garsus zmogus igija galimybe daryti visuomenei ir teigiama ir neigiama itaka, ka apie tai zinote ir manote

    Siuolaikines visuomenes aktualijos:
    1. Donskis teigia: sportas yra politika
    2. internetiniai komentarai – demokratijos ir kulturos pletros nuosmukio liÅ«ditojai
    3. Graziausiu zodziu isrinktas Aciu, rodo ko truksta Lietuvai
    4. Lietuva – ketina kurti drasios salies ivaizdi

    Mokslas ir pazanga:
    1. Siuolaikinis mokslas mokosi is gamtos. Ka apie tai zinote ir manote?
    2. Naujuju laiku pazanga itvirtina ideja, kaad visa aplinka turi buti panaudota zmogaus patogumui. Ka apie tai zinote ir manote?
    3. \”Zmogus neturetu zaisti dievo\\\” Nes tokiu manipuliaciju pasekmes gali pasirodyti pernelyg skaudzios. Ka apie tai manote?
    4. Ekspertai teigia, kad turtingos salys kuria ne tik produktus bet ir zinias.
    5. Naujausios mokslininku idejos

    Morale:
    1. Kiekvienas zmogus turi pareigu paciam sau
    2. Jei nuvertinsim morale degraduosime iki vienas kita ir pasauli vartojanciu
    3. Kam reikia daugiau stiprybes paklusti istatymams ar laikytis morales normu
    4. Morales normos ir draudimai susije. Ar tai priimtina laisvam zmogui?
    5. Buti dorovingam siandien senamadiska? Kodel?

  • Last.Wish

    2008 04 22 at 11:00

    Galimas klonavimo
    panaudojimas:
    1) Organų, reikalingų persodinimui, klonavimas iš
    kamieninių ląstelių.
    2) Klonuoti gražius + sveikus žmones.
    3)
    Moksliniams tyrimams.
    4) Kt.
    zmogaus jau yra tokia prigimtis kad jis nori KURTI. jau nuo senu amziu viskas yra
    kuriama ir kuriama, nuo akmens panaudojimo iki dabarties (klonavimo ir visokio
    kito slamsto). tik kuo toliau tuo jo kuryba tampa pavojingesne ne tik jam paciam
    bet ir visai zmonijai. taigi galime sieti zmogu su dievu nes jis lemia kas mums
    nutiks rytoj.

    cia kas 3 poteme kalbetu ir noretu susieti su genu inzinerija:

    /> Genetiškai modifikuotame maiste yra genų, gautų iš bakterijų ir virusų.
    Tokio maisto jau galima rasti parduotuvėse. Greitai atsiras ir maisto su
    vabzdžių, žuvų ir gyvūnų genais. Šie genetiniai pakitimai radikaliai skiriasi
    nuo pakitimų, atsiradusių tradiciškai veisiant gyvulius. Deja, prekyba
    genetiškai modifikuotu maistu buvo įteisinta tinkamai neįvertinus rizikos.
    Dauguma mokslininkų teigia, kad genetiškai modifikuotas maistas gali pridaryti
    daug žalos sveikatai ir aplinkai.

    PAVOJAI:
    Jau atrasti
    pavojai yra šie:
    Nauji toksinai ir alergenai maiste
    Įvairios,
    sveikatai kenksmingos pasekmės, atsirandančios dėl nenatūralaus maisto
    vartojimo
    Dėl padidėjusio chemikalų vartojimo pasėliams, bus labiau
    teršiamas vanduo
    Herbicidams atsparių piktžolių atsiradimas
    Ligų
    paplitimas tarp atskirų rūšių
    Ekologinės pusiausvyros sutrikdymas

    /> Dirbtinai sukurtos savybės ir neišvengiami pašaliniai efektai/padariniai
    bus perduoti ateities kartoms. Šių pašalinių efektų/padarinių nebebus galima
    ištaisyti ar suvaldyti. Pasekmės bus nenuspėjamos/nesuskaičiuojamos.

    1. Izanga (dabartinio zmogaus
    zaidimas dievu ir galimos to pasekmes)
    2. Ka dabar zmogus jau yra
    sukures, atrades. pliusai ir minusai. (manau cia reiktu pamineti tuos visus
    dalykus: klonavima, genu inzinerija, ginklus ir t.t.)
    3. (reiketu
    nusikreipti i kokia viena problema ir apie ja pakalbeti). tarkim klonavimas. kas
    dabar yra pasiekta sioje srityje ir kas gali buti ateityje.
    4. (ir kaip
    ir reiketu arteti i pabaiga) Pabaiga.(kazka pamineti grazaus kad klausytojams
    istrigtu,”kas per daug tas nesveika” ir pan.)

    Pirmas žinduolis buvo
    klonuotas Roslin Institute (Edinburgas, Škotija) grupės mokslininkų, vadovaujamų
    Ian Wilmut (paskelbta 1997.2.). Tai buvo avis Dolly, klonuota iš tešmens
    ląstelės (dėl to vardas parinktas pagal JAV daininkę Dolly Parton). Tai buvo
    svarbus įvykis, įžiebęs visuotinį susidomėjimą klonavimu ir įrodęs, kad
    suaugusių žinduolių klonavimas įmanomas. Iki tol buvo nežinoma, ar suaugęs
    branduolys vis dar gali produkuoti naują gyvūną, ar netrukdys genetiniai
    pažeidimai ir genų deaktyvacija.
    Bet už Roslin techniką efektyvesnė ir
    geriau išvystyta yra Honolulu technika. 1998.7 Havajų un-to mokslininkai
    Teruhiko Wakayama ir Ryuzo Yanagimachi klonavo 3 pelių kartas. O kai paaiškėjo,
    kad Honolulu technika efektyvi, Wakayama klonavo pačius klonus, tuo įrodydamas,
    kad jie turi pilnavertes reprodukcines funkcijas.

Parašykite komentarą