Apie mus

Ar zinai, kad nebesugebu surinkti savo sielos? Rodos net nuo tavo prisilietimu ji virpa, nuo zvilgsnio skyla ir nuo zodziu duzta…Taip sunku apsimesti , kad vis dar esu ta kuri ishgyvena, be asaru, skaudziausius likimo smugius, ta kuri neturi silpnybiu…Sunku slepti pacia silpniausia vieta. Tave. Tu esi mano silpnybe. Pardaviau save uz tavo meile, kuna, laika.
Gyvenimas mano mokytojas ismoke nepaluzti, o tu ismokei verkti…verkti nakty kaip mazai mergaitei, verkti is nevilties. Asaros nualino mano kuna, melas prota, o meile siela…
Ar isivaizduoju savo gyvenima be taves? O tu isivaizduoji gyvenima be garsu, jausmu, be prisilietimu ? Noreciau siam jausmu proverziui ant balto lapo sugalvoti tinkama, nebanalia pabaiga, bet jis tikriausiai kaip ir jausmai neturi pabaigos…taciau gali nutrukti…