Spalio 2 d. netekome įžymios Lietuvos edukologijos mokslų atstovės, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU, buvusio Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto) Užsienio kalbų fakulteto 1960 m. absolventės, profesorės, habilituotos socialinių mokslų (edukologija) daktarės Vandos Aramavičiūtės.
Velionė gimė 1936 m. rugpjūčio mėn. 29 d. Utenos rajono Ražampolio kaime, mažažemio valstiečio šeimoje. Mokslus pradėjusi Puodžių pradinėje mokykloje, vėliau mokėsi Kuktiškių septinmetėje, o nuo 1956 m. – Utenos 2-je vidurinėje mokykloje. Dar besimokant mokykloje, jaunoji Vanda pradėjo domėtis mokytojo profesija ir nutarė stoti į Vilniaus valstybinio pedagoginio institutą prancūzų kalbos specialybę, kur 1960 m. įgijo prancūzų kalbos mokytojo kvalifikaciją. Gavusi Valstybinės komisijos paskyrimą, ji septynerius metus dirbo prancūzų kalbos mokytoja Prienų rajono Stakliškių vidurinėje mokykloje. Buvo labai gerbiama moksleivių, jų tėvų, kolegų.
1967 m. V. Aramavičiūtė pakviečiama į Mokyklų mokslinio tyrimo instituto pedagogikos ir psichologijos sektorių. Čia dirbdama, ji įstoja į aspirantūrą, kur vadovaujant prof. Bronislovui Bitinui, gilinasi ir tiria paauglių, neturinčių tinkamos moralinės aplinkos šeimoje visuomeniniio kryptingumo ugdymo problemas. Nuo 1971 m. V. Aramavičiūtė pradeda vadovauti instituto auklėjimo problemų sektoriui, buria tyrėjų kolektyvą, skelbia ugdymo tematika mokslo publikacijas, skaito pranešimus respublikinėse konferencijose, dirba VVPI pedagogikos katedroje dėstytoja-valandininke. Vilniaus universitete 1974 m. jaunoji mokslininkė apgina pedagogikos mokslų kandidatinę disertaciją „Individualus priėjimas auklėjant nedarnių šeimų vaikus“. Vilniaus universitete 1984 m. jai suteikiamas docentės, o 1993 m. profesorės mokslinis pedagoginis vardas. 1988 m. tyrėja apgina pedagogikos mokslų daktaro disertaciją. 1993 m. V. Aramavičiūtė išrenkama į Lietuvos katalikų mokslų akademiją, nuo 2006 m. LKM akademike.
Dirbdamas Vilniaus universitete, V. Aramavičiūtė dėstė bendrąją pedagogiką, ugdymo teoriją ir metodiką, vadovavo studentų kursiniams ir diplomo darbams. Kartu, 1995 – 2000 metais ji dirbo LEU pradinio ugdymo katedroje, buvo skiriama įvairių doktorantūros komitetų nare, doktorantūros darbo vadove, parengtų disertacijų oponente ir recenzente. Labai dažnai skaitė paskaitas pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursuose Mokytojų tobulinimosi institute. Paskelbė per 200 mokslinių, metodinių bei publicistinių straipsnių, išleido tris monografijas. Daug laiko ir pastangų V. Aramavičiūtė skyrė įvairiai mokslinei-metodinei bei visuomeninei veiklai, skaitė pranešimus rajono mokytojų konferencijose, kaip edukologijos mokslo atstovė, skleidė humanistines, dar J. Pestalocio suformuluotas dvasingumo problemas, siekė praktiškai jas įtvirtinti. Taip pat labai reikšmingas buvo V. Aramavičiūtės indėlis longitudiniu būdu tiriant vaikų ir jaunimo vertybes, dvasingumo raišką, kūrybiškumo skaidą.
Reikšdami gilią užuojautą velionės artimiesiems ir kolegoms dėl netekties, tikime, kad V. Aramavičiūtės šviesus prisiminimas išliks artimųjų, bendražygių ir visų ją pažinojusių, atmintyje. Taip pat jos nuveiktų darbų mastas, bus kelrodis jaunimui siekti mokslo aukštumų, o mums – jos kolegoms, tęsti velionės pradėtus darbus ir perduoti jos idėjas ateities kartoms.
Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija.
Atsisveikinimas su Vanda Aramavičiūte Šv. Jonų bažnyčioje trečiadienį, spalio 4 d. nuo 15 val., ten pat Šv. Mišios už velionę 18 val. Ketvirtadienį, spalio 5 d. lankymas nuo 9 iki 12 val., laidotuvės Rokantiškių kapinėse.
Pranešimą paskelbė : Milena Puchova, Lietuvos edukologijos universitetas
