Saldžios derybos

Oficialios derybos, verslo susitikimai turi specialų etiketą, padiktuotą visuotinai priimtų sąlygotumų. Tačiau yra ir kitokios verslo partnerių bendravimo formos. Darbo pusryčiai pietūs, priėmimai, furšetai, žodžiu, visa tai, kas svarbiausių problemų sprendimą sujungia su valgymu. Paprastai tokie renginiai – kur kas laisvesni ir nesukaustyti. Todėl priėmimų organizavimui, elgesio manieroms ir bendravimo formoms juose reikia skirti daugiau dėmesio, suprantama, remiantis etiketo ir darbinio protokolo taisyklėmis.

Verslo ir diplomatinio bendravitno praktikoje būna keletas priėmimų rūšių: darbo
pusryčiai, arbata, furšetas, kokteilis, „coupe de champagne” (taure šampano), „vin d’honneur” (taurė vyno), pietūs, furšetas (švediškas stalas), darbo vakarienė, žurfiksas
(pranc. jour fixe) – nustatyta svečių priėmimo diena, barbekiu (angl. barbecue) – piknikas, kurio metu mėsa kepama ant atviros ugnies, bendradarbių priėmimas namuose.

Pakvietimas

Įprasta praktika – pakviesti verslo partnerį ar bendradarbį į neformalų priėmimą. Tai galima padaryti telefonu arba asmeniškai – ir viena, ir kita atitinka etiketo normoms. Raštiško kvietimo galima ir nesiųsti – jis labiau tinka tuomet, kai jūs rengiate dideles iškilmes, nors apskritai tai visada pateisinama.

Pakviestasis bet kuriuo atveju turi arba patvirtinti savo dalyvavimą, arba atsisakyti, pranešdamas apie tai telefonu arba raštiškai. Jeigu nėra svarių priežasčių atsisakyti, kvietimas turi būti priimtas. Ir jau visai nepadoru iš pradžių sutikti, o po to atsisakyti nuo pakvietimo, ką nors neaiškiai sumurmėjus i ragelį.

Svariomis priežastimis paprastai laikomos tamybinės prievolės (komandiruotė, oficialus susitikimas arba reikalai, kurių jūs negalite atidėti dėl nuo jūsų nepriklausančių aplinkybių); bloga savijauta, ypatingos aplinkybės, reikalaujančios jūsų dalyvavimo -artimųjų nelaimė ir pan.).

Moteris gali atsisakyti pakvietimo dėl to, kad blogai jaučiasi, bet vyras, atsisakantis pakvietimo, turi būti gulintis ligonis.

Pakviesti galima ir žodžiu – tiesiai gatvėje ar net parduotuvėje, tačiau tik ne per trečią asmeni. Ir priešingai – į svečius eina tik tas, kurį asmeniškai pakvietė ir kuris davė sutikimą. Pakviestajam jokiu būdu negalima savo vardu pakviesti dar ką nors. Jeigu jūs visiškai neturite noro eiti „neforma1iai bendrauti” vienas, vis dėlto tuomet geriau gauti renginio organizatoriaus sutikimą prieš ką nors atsivedant.

Paprastai raštiškai kviečiama i iškilmingą vakarą „švediškam stalui”. Kvietimo tekstas nebūtinai turi būti oficialus. Visiškai tinka ir linksmesnio turinio atvirukas. Tačiau kviečiama pusė turi gerai suprasti, apie kokį įvykį kalbama: jeigu tai pietūs tiksliai nustatytu laiku, tai iš svečių laukiama ypatingo punktualumo – tokiame kvietime iprasta daryti atitinkamas žymas.

Pavyzdžiui, s. t. – sine tempore – tiksliai, laiku, nevėluojant; c. t. – ***** tempore – vė-luojant ketvirti valandos; U. A. w. g. arba R.S.V.P. – respondez s’il vous plait – prašom atsakyti.

Keletas žodžių apie išvaizdą

Einant pas pažistamus nereikia iškilmingų rūbų, jeigu iš kvietimo aišku, kas tai bus per renginys. Į draugišką vakarą su alumi galima ateiti su džinsais ir megztiniu. Bet į „paprastą” vakarienę jau reikėtų kostiumo, nors ir čia galima rengtis savo nuožiūra, t. y. ir laisviau. Svarbiausia, kad jūsų išvaizda būtų tvarkinga.

Nebūtina išsiskirti iš svečių. Jei iš anksto aišku, kad svečiai ateis kukliai apsirengę, tai šeimininkė atrodys gana keistai, jei per daug pasipuoš. Ir atvirkščiai, jeigu išeis su džin-sais, kai svečiai bus apsirengę iškilmingai.

Taigi pagrindinis principas – laikytis, kiek tai įmanoma, nustatytų taisyklių.

Apie punktualumą

Leidžiama 15 minučių paklaida, juk kviečiant pietums numatoma, kad tarp svečių atvykimo ir sėdimo prie stalo liktų kokios dvidešimt minučių. Taigi jeigu jūs kviečiami 19.30 val., tikimasi, kad jūs atvyksite 19.15 val. Jei neateisite laiku, šeimininkus pastatysite į nepatogią padėtį, nes jie jau suplanavo vakarą ir valgių pateikimą. Jeigu kas nors iš svečių labai vėluoja, jo paprastai ne1aukiama. Išimtis – jeigu svečias (arba pora) – vieninteliai pakviesti. Tuomet belieka kantriai laukti.

Kitokios taisyklės prie ”švediško stalo”. Įsivaizduokime, kad jūs gavote pakvietimą konkrečiai valandai, kur pabaigos laikas nenurodytas. Tuomet galima ateiti ir pavėlavus keletą valandų, tačiau tik ne vėlai naktį. Su savimi galima atsivesti pažįstamą ar draugę. Vis dėlto nereikia užmiršti kad punktualumas visada gerbiamas.

Priėmimas ir pasisveikinimas

Jeigu kviestiniai pietūs ne itin oficialūs, tuomet šeimininkas ir šeimininkė pagal galimybę sutinka svečius prie durų: jis paduoda kokteilius (jeigu nėra padavėjo), ji – pristato svečius tiems, su kuriais jie dar nepažįstami. Jeigu duodami kokteiliai, tai pietūs ar vakarienė prasideda ne anksčiau kaip po valandos, kuri buvo nurodyta pakvietime. Jeigu kokteiliai nesiūlomi, prie stalo sėdama ne anksčiau kaip po dvidešimties minučių.

Visiškai nebūtina sutinkant svečius ypač aktyviai kratyti atėjusiojo ranką. Lygiai taip pat netinka ir išglebęs nevalingas rankos paspaudimas. Tačiau draugiškas pasveikinimas abiem rankomis – visiškai normalus dalykas, tai aiškios simpatijos ženklas.

Europoje palaipsniui prigyja ypatinga jaunimo bei vidutinio amžiaus žmonių pasisveikinimo forma, vadinamoji akoladė (accolade – pranc. apkabinimas, pabučiavimas) – prisilietimas skruostais. Apsikabinti šiuo atveju visai nebūtina – tam tikra distancija turi būti išlaikyta. Tokia forma tinkama ir tarp draugų, ir tarp mažiau pažįstamų.

Akoladė galima kaip vyro ir moters pasisveikinimas, taip pat ir tarp dviejų moterų. Tačiau tokia širdinga forma visiškai netinka tarp dviejų vyrų. Tuomet geriau ištiesti dešines rankas, o su kaire paploti per draugo petį.

Vis dėlto akoladę reikėtų naudoti atsargiai, ypač naujose pažintyse: geriau prisitaikykite prie tos grupės įpročių, į kurią patekote, jeigu, žinoma, matosi, kad jie sveikinasi būtent taip, o ne kitaip.

Sveikinantis nedera kitą ranką laikyti kišenėje. Tai gali būti leistina gerai pažįstamų žmonių rate – tuomet abu vienu metu laiko rankas kišenėse. 0 jeigu taip sveikinamasi su moterimi, tai jau visai kvaila, beje, bet kokioje situacijoje. Visiškai neleistina pokalbio metu abi rankas laikyti kišenėje.

Pagrindinė taisyklė yra tokia: žemesnio rango žmogus pristatomas žmogui, turinčiam aukštesnį statusą; jaunesnį – vyresniam; vyrą – moteriai.

Oficialiuose priėmimuose

Susodinant reikia laikytis vyresnumo, tarnybinės ar visuomeninės svečių padėties. Pagal tai vietos skirstomos į labiau ir mažiau garbingas.

Pirmąja vieta laikoma iš kairės šeimininkės pusės, antrąja – iš šeimininko dešinės. Kuo toliau nuo iškilmių kaltininko, tuo jos mažiau garbingos. Jei nėra šeimininkės, pirmąja vieta laikoma iš dešinės nuo namą šeimininko, antrąja – iš kairės nuo jo.

Sodinant laikomasi principo: moters nesodina šalia moters ir stalo krašte, jeigu jo skersgalyje sėdi vyrai. Vyrą – kartu su žmona. Pirmosiomis į abi puses nuo šeimininko sodina moteris, nuo šeimininkės – vyrus. Po to vietos kaitaliojamos: šalia moters sodina vyrą ir atvirkščiai. Vyrai turi stovėti tol, kol nesusės visos moterys. Tam, kad kiekvienas svečias galėtų greitai surasti savo vietą ir žinotų, kas bus jo kaimynas, prie įėjimo į verslo susitikimą, parodomas susėdimo planas, ant stalo padedama stalo kortelė su pakvietojo vardu ir pavarde.

Prieš oficialius pietus būtinai patiekiami gėrimai. Atsiminkite, jūs neturite eiti prie stalo su savo taure. Netinka ją paskutiniu momentu skubant išgerti.

Atsiminkite, kad patiekalai visada patiekiami iš kairės. Viskas, kas paduota iš dešinės, priklauso ne jums, o tam kas sėdi šalia jūsų. Cigaretės ir peleninės nepaduodamos, nes per oficialius pietus nerūkoma. Patiekalai dukart nenešami. Jeigu norite ko nors atsisakyti, paprastai pasakykite: „Ačiū, ne”.

Jeigu neturite noro gerti vyną, galite tai parodyti gestu, bet tik nestatykite taurelės dugnu į viršų. Jeigu siūlomas viskis, geriau iš karto patikslinti, kaip jį gersite – gryną, su vandeniu, su sultimis. Aptarnaujantis personalas paprastai laukia jūsų komandos, kada nustoti pilti į jūsų taurę. Nereikia dėl to šaukti, geriau parodykite gestu.

Pietūs baigti, kai už stalo atsistoja šeimininkė. Po oficialių pietų ar vakarienės siūloma kava, cigarai, cigaretės, pyragaičiai, tačiau jau kitoje patalpoje. Paprastai pirmasis išeina garbingiausias svečias. Atsisveikinti reikia su jūsų paskutiniu pašnekovu, jokiu būdu ne su visais svečiais. Nereikia duoti arbatpinigių patamautojui, padėjusiam apsirengti ir palydinčiam į mašiną.

Ir dar

Būkite malonus su kitais, nes įžeisdami kurį nors svečią, jūs suteikiate nepatogumą ir namų šeimininkui. Visada daugiau dėmesio skirkite šeimininkui ir šeimininkei. Parodykite, kad jūs džiaugiatės viskuo, ką daro šeimininkai. Ir žinoma, visada reikia išeiti laiku. Aišku, visada kažkas išeina paskutinis. Bet geriau kad juo būtumėte ne jūs.

Parengė Anatolijus Lapinskas “Šiaulių naujienos”