Draugavom du su puse metų. Aš neapsakomai buvau įsimylėjusi. Atrodė, jog be to žmogaus neištverčiau nei dienos. Dabar jau pusė metų kaip nebendraujam. Jaučiu kaip su kiekviena diena traukiasi šitas nuostabus jausmas iš mano kūno. Gaila man to jausmo, bet nieko negliu padaryt. Nors nėra prasmės jį saugoti. Po savaitės kitos jausiuosi visiškai laisva. Tai gal ir gerai?
Tikra tiesa – laikas užgydo giliausias žaizdas.
Related Posts
24 Comments
laisve
Jei zinai, tai pasakyk, kas gi butu jei pamatyciau?
Gitana
Na, o jeigu tai ir liks tik mielas prisiminimas- irgi puiku.Patikek, labai gera susitikti buvusia meilę- ir pasitempti norisi, ir gražiai atrodyti, kad negalvotų : ačiū dievui, išsiskyrėme o galvotų :kokia vis dėlto ji graži.
mumu
to tigriuke:nesakau kad nereikia dziaugtis dviese.netgi atvirkshchiai,bet kartais aplinkybes susiklosto labai nepalankiai ir tada esi priverstas susitaikyti su tuo.sudauzytos vazos nesuklijuosi,bet shuke gali ishsaugoti.kuo daugiau shirdyje geru jausmu tuo maziau vietos visokiam brudui.bet visus jausmus rekia ishmokti suvaldyti,kitaip geri,kaip ir blogi,pradeda trukdyti gyventi.
o del pagalvojimo-o galejo buti kitaip,pagalvok kad galejo buti ir kitaip.:)))))
Tigriuke
Mumu:Sutinku,kad meiles daugumoj atveju nereikia pancioti antspaudais pase,bet kodel geriau myleti ir nematyti,negu neapkesti ir matyti.Kodel reikia neapkesti.Ir kas is to.”Dabar gali tureti sirdies kampelyje maza,svelnu,silta pasauleli”.Jeigu tame pasaulelyje esi vienas,nera mylimo.Kodel negalima tuo pasauleliu dziaugtis dviems zmonems.Kodel meile reikia nuzudyti savomis rankomis.Praeis daug laiko,ir tik tuomet pamatysi,ar patenkintas savo pasauleliu.Gal tuomet pagalvosi,o galejo buti kitaip………
X
Dabar sneki taip, nes nematei tiek laiko, o kas bus kai pamatysi 🙂
Nataly
Tikra teisa:) Ir kaip gera sušukti – aš laisva ir visai kitom akim pažvelgti į supantį pasaulį, o svarbiausia, į tą žmogų, kuris supainiojo viską.
Suprantu Tave, labai 🙂 o dar smagiau pakilti su pavasario ir jausti, kad širdis vėl atvira gražiam jausmui, kad grįžta pasitkėjimas ir tikėjimas.
mumu
to vilija:ateis laikas ir suprasi, kad geriau myleti ir nematyti,negu neapkesti ir matyti.
frau
Tu visai kavaila! Argi galima džiaugtis kad toksai jausmas apleidžia? Ir ką tu turėsi be jo – pilką kasdienybę? Žinok, kad „būti nemylimam – tai nesėkmė. Nemylėti – štai nelaimė”.
Anonimas
frau, taigi vel myles, as irgi dziaugiuosi kad mane palikusiai merginai pradedu nieko nebejausti, jau menesi kaip esame tik draugai, is pradziu budavo labai sunku po kiekvieno susitikimo o dabar jau tik 2h paliudziu, pakankina prisiminimai ir vel viskas gerai
lijana
Sveikinu, laisve, su LAISVE! Ir baltai pavydžiu tau. Laimingo skrydžio!
Rima
Pasakysiu tau iš savo patirties varpinės… Jeigu jausmai buvo tikri, net ir po 10 metų tu to jausmo ir to žmogaus nepamirši. Aistra jam dings. Tai tiesa. Skausmas atbuks. Bet … Net ir po daug metų susitikus, negalėsi ramiai bendrauti. Išoriškai tu to gal ir naparodysi, bet širdis… Jai nepameluosi. Tas žmogus taip ir liks tavo širdies dalimi. Tik galiu paguosti – jausmai daugelį žmonių aplanko per gyvenimą ne vieną kartą.
Patyręs
Labai pažįstama situacija, net iki skausmo. Bet kad visiškai atsisakytumi priklausomybės ( kitaip nepavadinsi) tam asmeniui, kuriam puoselėjai tą jausmą net neįsivaizduoju, kiek laiko turės praeiti. Nors prabėgo 8 metai, bet ir šiandien susitikęs kur nors netyčia aš jaučiu, kad „po kojomis truputį ima banguoti žemė”. Nors nei išoriškai nei kaip nors emociškai aš tikrai neišsiduodu, o aplinkiniai net neitaria kokie jausmai mus galėjo su ta moterimi sieti. Taip…..laikas gydo, bet jis nėra visagalis ir tuo labiau panacėja sielos randams ar žaizdoms. Bet kuo greičiau tu pati sugebėsi tos priklausomybės atsikratyti, tuo greičiau vėl galėsi pajusti pilnaverčio gyvenimo džiaugsmą. O juk už lango tai pavasaris…….
kita
Psichologai sako, jog egzistuoja desningumas: jeigu palikes sugrizta, jis tampa nereikalingas. Is savo patirties galiu pridurt, kad tai gryna tiesa.
Tigriuke
To Patyres: 8 metai! O kas gi priverte jus issilakstyti i skirtingas puses,kad paskui kenteti.Sena istorija-vedes,suzinojo zmona,reikejo rinktis,arba arba……….Atrodo kaip lengva patarti kitam,pats sakai:”kuo greičiau tu pati sugebėsi tos priklausomybės atsikratyti, tuo greičiau vėl galėsi pajusti pilnaverčio gyvenimo džiaugsmą.”Bet tuo paciu paciam zeme ima banguoti kai ja pamatai.Kur padaryta klaida.Kodel nepadaryta taip,kad abiems is laimes zeme po kojomis banguotu.O dabar pavasaris,o ilgesys tas pats.
mumu
nevisada tokius santykius kaip meile reikia gadinti metrikacijos biure ar prie altoriaus.kas zino kuo visa tai butu baigesi.nuo meiles iki neapykantos-vienas zingsnis.dabar gali tureti shirdies kampelyje maza ,shvelnu,shilta…..pasauleli.jis tikrai pades ,o ne trukdys gyventi.
vilija
Baik, mumu! Koki tokiu atveju cia svelnu kampeli gali tureti, kai tuo tarpu sirdis is skausmo plysta kad negali matyt mylimo.
neringute
Esi stiprus zmogus.Neverki ir negaili saves.Ir tai saunu.As issiskyriau su zmogum kuri mylejau 5 metus,mylejau ir tebemyliu.Tiesiog taip susikloste aplinkybes.Nekaltinu nieko,anaiptol,tam zmogui esu dekinga,nes savo anukams galesiu papasakot,kad gyvenima pragyvenau zinodama kas yra didzioji meile.O laikas,jis gal net negydo,o leidzia susivokt paciam savyje,viska pasvert ir viska deramai ivertint.Gerbiu tokias moteris kaip tu,kurios nepaluzta,o issiskyrima,kartais net labai skaudu pavadina savo gyvenimisku patyrimu.
Sarka
As taip pat bendravau su zmogum 1,8 men.Ir staiga nei is to musu keliai issiskyre, kodel ir pati nezinau. Jau beveik trys menesiai nebesusitinkam. Pati kartais saves klausiu,kodel taip yra, kokia juoda kate perbego musu kelia.Labai dabar sunku ir jauciuosi kazkuom isduota.Nors tam pagrindo kaip ir nera, bet man labai nemalonu ir kartais nusivyliu. Man atrodo,kad geriau nesivelti i jokias meiles istorijas.Jeigu taip isejo, tai tegul ir buna. Aisku laikas viska isgydo, bet jausmu ir aistros niekada neisgydis.Tik viena zinau, kad labai nereikia arti prisileisti zmogaus, kad per ji reiketu kenteti ir lieti asaras bejokio pagrindo, kaip kad musu atveju.Noreciau isgirsti jusu nuomone.Aciu prmadienis, balandzio 25
Sarka
As taip pat bendravau su zmogum 1,8 men.Ir staiga nei is to musu keliai issiskyre, kodel ir pati nezinau. Jau beveik trys menesiai nebesusitinkam. Pati kartais saves klausiu,kodel taip yra, kokia juoda kate perbego musu kelia.Labai dabar sunku ir jauciuosi kazkuom isduota.Nors tam pagrindo kaip ir nera, bet man labai nemalonu ir kartais nusivyliu. Man atrodo,kad geriau nesivelti i jokias meiles istorijas.Jeigu taip isejo, tai tegul ir buna. Aisku laikas viska isgydo, bet jausmu ir aistros niekada neisgydis.Tik viena zinau, kad labai nereikia arti prisileisti zmogaus, kad per ji reiketu kenteti ir lieti asaras bejokio pagrindo, kaip kad musu atveju.Noreciau isgirsti jusu nuomone.Aciu prmadienis, balandzio 25
Anonimas
to mumu,kaip tavo meiluze gyvena?
Tigriuke
Anonymous:Ir ko cia dabar susidomejai kaip mumu meiluze gyvena.Kazkaip turbut gyvena,juk jis susikure maza,svelnu,silta pasauleli ir saugo jame savo sudauzytos meiles suke.Gal ir jo meiluze toki pat pasauleli susikure ir kazka jame saugo.Susitiks jie po dvidesimties metu ir apraudos kartu savo palaidotus pasaulelius,o gal ir sukes sulipdys.Tikra meile nemirsta.
Anonimas
tigriuke:taves visur pilna,meile ,meile,negyvenk iliuziju pasaulyje,nieks kits cia nekalts,merguzele tu pati sakoma dainoj,patys neatsakingai ziurim i meile,tad ir duzta tie pasauleliai,o po20 metu ,viskas atrodys kitaip ,bet rato atgal nepasuksi
Tigriuke
Anonymous: Na ir kur cia jau manes pilna.
Drūska
Draugavome 10mėn.. Viskas atrodėl yg pasakoj.Matėm ir šilto ir šalto.. Buvo ir pykčių,bet mus jungė tas ryšys…mes mylėjom vienas kitą… Kuriam laikui prabėgus mes ėmėm pyktis,dėl visko ginčytis… Nebuvo apie ką šnekėti… rodėsi,kad pasaulis slįsta iš po kojų.. Maniau viskam atėjo pabaiga.. Tačiau poros mėnesių eigoje jis visgi suprato,kad aš jam reikalinga…Vėl girdėjau Jį tariant MYLIU TAVE.. Pamenu tą dieną.. Apsikabinome,o man skruostais ašaros reidėjo…Susitaikėm,viskas buvo gerai… Viskas tęsėsi dar 5mėnesius… Pradžiai viskas buvo nuostabu,,, Leidom dienas kartu,arba draugų būrelyje.. Bet paskiau aš pajaučiau,kad viskas vėl keičiasi… Bijojau,kad viskas bus kaip ir tada,tuos keletą mėnesių.. Žinojau,jaučiau,kad artėja ta diena,kai nebevadinsiu Jo „Mano Mažis”… Jis nebe mano… Išsiskyrėm taikiai,be jokių pykčių… Dar praėjo tik 2vi dienos.. O aš beveik nepaliaujamai verkiu… Nežinau kodėl taip nutiko… Bet mes tapom tokie skirtingi.. Tikiu,kad meilė buvo ir iš Jo pusės… Bet atšalo.. Dingo.. Išnyko…
Dar ir dabar sunku patikėti,kad viskas staiga baigėsi…Dar ir dabar atrodo,kad tai tik košmaras… Bet aš nepykstu ant nieko,ir nieko nekaltinu… Taip turėjo būti… Niekas gi specialiai taip nepadarė.. Dabar taip ir prisimenu tas dienas,kai būdavom kartu.. Visus bučinius.. Visus gražius žodžius vienas kitam išsakytus… Šiandin prisimenu viską.. Visos vietos primena Jį.. Kur bepažvelgiu-prisimenu kai ten sėdėjom,čia vaikščiojom,o čia tiesiog juokėmės… čia skaičiavom žvaigždes,o čia-bučiavomės…
Skausmas atrodo nepakeliamas…Visos mintys tik apie Jį.. Atrodo,kad neįstengsiu JO pamiršti. Jis mano reikalingas kaip oras.Keletą dienų nesimatydavom-man jau viskas…
Paskutinėmis savaitėmis kai susitikdavom,mačiau,kad Jis tapo kažkoks kitoks… Atsisėdęs žiūrėjo į vieną tašką,atrodė toks liūdnas,išsiblaškęs… O paklaustas kas Jam,, Jis tik pasakydavo,akd Jam viskas gerai. Dabar suprantu,kad visą tą laiką JIs mėgino sugalvoti,kaip man tai kuo švelniau paskayti..
Bet dar turiu vilties,kad būsim kartu… Labai neduag,bet turiu…
Man Jo reikia… Neįstengsiu Jo pamiršti.. Jis man viskas…