Ieškant Atlantidos

Tai bus, ko gero, pati sensacingiausia 2004 m. mokslinė ekspedicija: kelionė į prarastąjį Atlantidos pasaulį. Žmonės, kurie ją planuoja, nėra svaičiotojai, besipelnantys iš pseudomokslinių spekuliacijų. Grupė archeologų-povandenininkų aptiko panirusią salą, kurios koordinatės sutampa su kai kuriais Platono pateiktais aprašymais. Jie tikisi rasti šioje vietoje įrodymų, kad iki salą užliejant tirpstančių ledynų vandenims čia gyveno priešistoriniai medžiotojai ir maisto rinkikai.
Aix-en-Provence universiteto Prancūzijoje archeologas Jacques Collina-Girard tokią idėją pasiūlė dar 2001 m., po to, kai ištyrė žmonių migravimo paskutiniojo ledynmečio metu kelius. Norėdamas nustatyti kaip priešistoriniai žmonės galėjo iš Šiaurės Afrikos patekti į Europą jis rekonstravo Vakarų Europos pakrančių žemėlapį, atitinkantį situaciją, buvusią prieš 19 tūkst. metų, kuomet jūros lygis buvo 130 m žemesnis nei dabar. Žemėlapyje matyti archipelagas, kurio didžiausioji sala, vadinama Sparteliu, yra tiesiai į vakarus nuo Gibraltaro sąsiaurio, ten, kur nurodė Platonas.

Dar daugiau, Platono nurodyta Atlantidos nugrimzdimo data – prieš 11 000 metų – sutampa su koralų rifų tyrimais, rodančiais, kad maždaug tuo metu tirpstantys ledynai per šimtmetį pakeldavo jūros lygį maždaug po 2 m. to pakako, kad Spartelis būtų užlietas ir gimtų daug sakmių apie paskendusią salą.

Collina-Girard dirba vienoje komandoje su Pauliu Heri Nargeolet ir George Tulloch, narais-tyrinėtojais, aptikusiais Titaniko liekanas. Liepos mėnesį jie patrauks į Spartelį ir panaudos paskendusios salos tyrimuose bepilotį povandeninį aparatą, dirbsiantį nuo 55 iki 200 m gylyje. Preliminarūs tyrimai turėtų užtrukti 10 dienų; juose salos žemėlapiui sudaryti bus naudojami sonarai ir bus renkami nuosėdų bandiniai.

Collina-Girard tikisi, kad jiems pavyks aptiki ir archeologinių duomenų, bet tai labai priklausys nuo to, ar grupei pavyks aptikti nuosėdomis užpildytų urvų, kuriuose galima tikėtis rasti akmeninių įrankių.

©”Ryšių technikos naujienos”