Kad miegas būtų gilus ir ramus

Dėl prasto miego žmogus dažniausiai kaltina stresą, nepatogią lovą, pervargimą, blogas mintis. Tačiau retas susimąsto apie tai, kokioje lovoje ir po kokia patalyne miega. Juk turėtų būti svarbu, koks audinys liečiasi prie tavo kūno. Net jei miegamojo sienos bus ramių, pastelinių spalvų, jauki erdvė neatpalaiduos, jei miegosite po tokia antklode, kuri nesugeba reguliuoti kūno temperatūros. Reikia tokios antklodės, kuri saugotų kūno šilumą, leistų kūnui ilsėtis neišsitempus ir nesivartant. Antklodę reikia rinktis ir pagal tai, koks žmogus esate – ar sunku sušilti, ar dažniau perkaistate. Yra visiškai nejautrių naminėms dulkėms, erkutėms ir atvirkščiai.

Pagalvių ir antklodžių užpildų yra įvairiausių – ir sintetinių, ir mišraus pluošto, ir natūralios vilnos, ir šilko, ir medvilnės. Vilna puikiai reguliuoja šilumą, po ja ir vasarą neperkaisi. Tačiau lietuviai dažniausiai renkasi pigesnę – avies vilnos patalynę, nes kokybiškesnės ir brangesnės neįperka. Tuo tarpu kokybiškesnė yra kupranugario ar kašmyro vilna. Kašmyras spindi lyg šilkas, pūkeliai minkšti ir malonūs.

Šilkas – irgi puikus audinys patalynei. Jis sugeria daugiau kaip 30 procentų drėgmės. Tačiau pirkėjai šilko patalynės įsigyti neskuba, nes  jos taip paprastai neišskalbsi.

Medvilnė – labiau mėgstamas audinys. „Decoflux“  gamintojai siūlo rinktis patalynę iš ilgapluoštės šukuotinės Egipto medvilnės satino. Ji yra pati kokybiškiausia. Siūlas neturi jokių priemaišų, audinys labai švelnus, minkštutis. Nedyla, nesipilinguoja. Specialistai apie kokybę sprendžia iš audinio tankio. Kuo tankis didesnis ( daugiau siūlų viename kvadratiniame colyje), tuo audinys patvaresnis. Satino audinys tankiu lenkia visus kitus medvilninius audinius.

Jei žmogus nėra alergiškas, jam nekyla didelių problemų, perkant patalynę. Tačiau bėda, kad daugelis esame alergiški ir namų dulkėms, ir erkutėms. Ypač vaikytėje. Alergiškiems geriau rinktis sintetinio pluošto pagalves. Jas galima skalbti 60 laipsnių ir aukštesnėje temperatūroje ir ne rečiau kaip kartą į ketvirtį, nes būtent per tokį laiką susidaro toks erkučių kiekis, kuris pradeda alergizuoti jautrią odą. Jei klojant lovą pradedama čiaudėti, tai reiškia, jog atsirado patalynės erkučių. Patalynę būtina vėdinti, skalbti ir būtinai lyginti, nors dabar vis dažniau kalbama, kad to daryti nereikia. Erkutės nemėgsta šalčio, tad geriausia vėdinti šaltu oru. Senus plunksninius patalus reikia nešti į valyklą. Vilnonę patalynę irgi reikia valyti, nepaisant to, kad ji ir labai kokybiška. Sintetinę patalynę irgi patartina kuo dažniau skalbti.

Čia kalbame apie tradicinius, seniai žinomus pluoštus, iš kurių gaminama patalynė. Tačiau Lietuvoje jau galima įsigyti ir tokių, kurie yra ekologiški ir kuriuose nėra sąlygų veistis patalynės erkutėms. Toks yra lietuvių dar ne visai įvertintas Tencelio pluoštas. Pirmieji iš medienos pluošto jį daugiau nei prieš 20 metų pagamino britai. Tencelis gaminamas iš eukaliptų. Jame nėra jokių cheminių priedų, todėl oda nedirginama. Po tokia patalyne gali miegoti ir dermatitu, ir net žvyneline sergantys žmonės. Teigiama, jog drėgmę šis pluoštas sugeria dar geriau nei medvilnė. Svarbiausia, kad sugerta drėgmė tuoj pat išgarinama. Po tokia patalyne niekada nebus per karšta, nes temperatūra yra reguliuojama. Bakterijos, kurios dažnai sukelia nemalonų kvapą, po tokia antklode tiesiog nesiveisia. Tencelis sukurtas tam kad žmogus ramiai išsimiegotų.