Ketvirtadienį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje atkreipė dėmesį į būtinybę kovoti su vis dar pasitaikančiomis homofobijos apraiškomis. Rezoliucijai pritarė 430 EP narių, nepritarė 105, o susilaikė 59.
EP ragina valstybes „užtikrinti, kad lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai (LGBT) būtų apsaugoti nuo homofobiją kurstančių pareiškimų ir smurto bei užtikrinti, kad tos pačios lyties partneriai galėtų džiaugtis vienoda pagarba, orumu ir apsauga kaip ir likusi visuomenės dalis”. Europarlamentarai „mano, kad ES valstybės turėtų tapti pavyzdžiu įgyvendinant bei saugant pagrindines teises Europoje”.
Dokumente minima ir Lietuva, kurioje, atsižvelgiant į nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, „vis dar neaišku, ar viešosios informacijos priemonėmis galima, ar negalima propaguoti homoseksualumo pripažinimą”.
Parlamentas siūlo greičiau priimti direktyvą dėl vienodo požiūrio į asmenis nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Šio teisės akto priėmimą stabdo kai kurios ES valstybės. EP taip pat ragina įrašyti homofobinių nusikaltimų draudimą į pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, taip pat ES mastu įteisinti abipusį civilinę būklę patvirtinančių dokumentų pripažinimą Sąjungos šalyse, kad homoseksualams būtų užtikrinta teisė laisvai judėti.
„Pagrindines LGTB asmenų teises būtų galima geriau užtikrinti, jeigu jie turėtų galimybę pasirinkti teisinį institutą, pavyzdžiui, kohabitaciją, registruotą partnerystę ar santuoką”, – pažymi europarlamentarai. Jie palankiai vertina tai, kad 16 ES valstybių šiuo metu suteikia tokias galimybes, ir ragina kitas valstybes nares padaryti tą patį.
Savo ruožtu Parlamentas apgailestauja dėl naujai priimtų ar svarstomų įstatymų Rusijoje ir Ukrainoje, kuriais įteisinama homofobija, o kartais – ir smurtas. EP nariai ypač smerkia nesenus smurto išpuolius prieš homoseksualus Sankt Peterburge bei Kijeve. Jie ragina šias šalis persvarstyti savo įstatymus, apsaugoti homoseksualus nuo diskriminavimo ir užtikrinti žmogaus teises.
Europos Parlamentas siūlo uždrausti sąvartynus
Siekdama ekonominio augimo ir aplinkos apsaugos, ES turi efektyviau naudoti išteklius, sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje. Vertingos medžiagos turi būti perdirbamos, o ne išmetamos į sąvartynus ar deginamos, o patys sąvartynai ateityje turi būti uždrausti. EP taip pat ragina už išteklių švaistymą bausti didesniais mokesčiais.
EP siūlo palaipsniui uždrausti sąvartynus visoje ES ir ragina Europos Komisiją iki 2014 m. pabaigos pateikti atitinkamo teisės akto projektą. Kartu raginama nustatyti ryžtingesnius ES atliekų perdirbimo tikslus iki 2020 m. ir draudimą po 2020 m. deginti atliekas, kurias galima perdirbti ar kompostuoti.
Europarlamentarai siūlo pereiti nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkosauginio apmokestinimo, taip pat nustatyti lengvatinius PVM tarifus antrinėms žaliavoms. Kartu EP nariai ragina Komisiją ir ES valstybes iki 2020 m. nutraukti visas aplinkai kenksmingas subsidijas. Rezoliucija taip pat ragina griežtinti ekologinius viešųjų pirkimų reikalavimus, ypač tų, kurie siejami su ES finansuojamais projektais.
Rezoliucija priimta 479 EP nariams balsavus už, 66 prieš ir 63 susilaikius.
Europos Parlamentas susirūpinęs žmogaus teisėmis Ukrainoje
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas smerkia nuosprendį buvusiai Ukrainos premjerei Julijai Tymošenko ir ragina nedelsiant išlaisvinti visus šios šalies politinius kalinius.
Europarlamentarų nuomone, septynerių metų kalėjimo nuosprendis buvusiai Ukrainos premjerei yra nepriimtinas selektyvaus teisingumo pavyzdys. Ukraina raginama užtikrinti nešališką ir skaidrų kasacinės J. Tymošenko bylos nagrinėjimą, taip pat suburti nepriklausomą tarptautinę teisininkų grupę, kuri teiktų ataskaitas apie galimus žmogaus teisių pažeidimus J.Tymošenko ir kitų buvusių vyriausybės narių bylose.
EP nariai viliasi, kad Ukraina laikysis EP pirmininko Martino Schulzo ir Ukrainos ministro pirmininko Mykolos Azarovo susitarimo leisti atvykti Europos Parlamento medikų komandai, kuri padėtų J. Tymošenko gydymui, taip pat sudaryti sąlygas autoritetingam ES stebėtojui sekti J. Tymošenko apeliacijos procesą.
Norint pasirašyti ir ratifikuoti ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, turi pagerėti žmogaus teisių padėtis šioje šalyje, pažymi EP nariai. Jie ragina Ukrainą išlaisvinti visus politinius kalinius, nebenaudoti teismų politinio keršto tikslais, taip pat užtikrinti laisvus ir sąžiningus šalies parlamento rinkimus, kurie numatyti šių metų rudenį.
Parlamentas ragina Europos politikus, planuojančius dalyvauti 2012 m. Europos futbolo čempionate Ukrainoje, vykti į jį tik kaip privatūs asmenys, o kartu aplankyti politinius kalinius.
EP siūlo griežtinti bausmes moteris diskriminuojantiems darbdaviams
Ketvirtadienį Europos Parlamentas paragino imtis naujų priemonių, kurios leistų sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Viena iš jų – griežtesnės sankcijos darbdaviams.
„Per 40 metų ES valstybės labai nežymiai adaptavo savo teisės aktus, skirtus kovoti su nevienodu vyrų ir moterų darbo užmokesčiu, o prieš nelygybę toleruojančius darbdavius nesiimama jokių sankcijų”, – susirūpinusi teigė prieš balsavimą EP pranešėja Edit Bauer (Europos liaudies partija, Slovakija).
Eurostato duomenimis, moterys Europos Sąjungoje vidutiniškai uždirba 16,4 proc. mažiau nei vyrai, o dalyje ES valstybių šis skirtumas net didėja. Didžiausias vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas yra Austrijoje, Kipre, Čekijoje, Vokietijoje ir Slovakijoje, o mažiausias – Belgijoje, Italijoje, Maltoje ir Slovėnijoje.
Rezoliucijoje pažymima, kad nevienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį lemia diskriminacija, darbo rinkos susiskaidymas pagal lytis, nepakankamas moterų darbo vertinimas, tradicijos ir stereotipai.
EP nariai kviečia Europos Komisiją ir ES valstybes griežčiau prižiūrėti vyrų ir moterų darbo užmokestį reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, taip pat numatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas juos pažeidžiantiems darbdaviams – skirti nuobaudas, taip pat atimti teises gauti valstybės paramą bei subsidijas ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Europos Parlamentas ragina Šveicariją panaikinti diskriminacines kvotas Rytų europiečiams
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Šveicarijos valdžią atšaukti diskriminacinį sprendimą grąžinti ilgalaikių leidimų gyventi šalyje kvotas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos piliečiams.
Pagal 1999 m. ES ir Šveicarijos susitarimą, kuris buvo atnaujintas po 2004 m. ES plėtros, tokios kvotos buvo panaikintos 2011 m. viduryje. Šiemet Šveicarija nusprendė jas atnaujinti. EP nariai pažymi, kad kvotų atnaujinimas remiantis ES piliečių pilietybe yra diskriminacinis ir neteisėtas, todėl jie ragina Šveicariją persvarstyti minėtą sprendimą.
Europarlamentarai kartu yra susirūpinę, kad Šveicarijos federalinė taryba svarsto dar ir papildomus apribojimus. Jie prašo Europos Komisijos nedelsiant iškelti šį klausimą konsultacijose su Šveicarijos vyriausybe.
Rezoliucija priimta 486 EP nariams balsavus už, 30 prieš ir 27 susilaikius.
