Gyvenimas,  Meilė

Turiu vaikiną, su juo draugauju pusantrų metų

Turiu vaikiną. Su juo draugauju pusantrų metų. Labai jį myliu ir planuojame bendrą ateitį. Bet prieš puse metų padariau nedovanotiną dalyką: pasimylėjau su jo geriausiu draugu… Viskas įvyko savaime, po truputį šiltėjo mūsų santykiai. Tą dieną suėjo lygiai metai nuo mano su maniškiu pirmojo karto. Net nežinau kaip paaiškinti savo poelgį… Nesu melagė todėl pasakiau savajam viską tiesiai į akis be jokios sąžinės graužaties. Jis, savaime suprantama, labai pyko, niekaip nesuprato kodėl taip padariau, labai kentėjo, verkė, klausė „kodėl?”, kankinosi. O aš net nežinojau ką jam atsakyti. Tiesiog pajaučiau trauką tam draugui, kažkokį, gal naivu, bet ryšį tarp mūsų… Abu jautėmės kaip įsimylėjeliai, daug laiko leisdavome kartu. Maniškis po poros savaičių man atsikeršijo, bet aš jį suprantu. Mane pradėjo graužti sąžinė, kaltinau save, kad taip pasielgiau, gailėjausi… Po visų šių įvykių mes stengėmės nebendrauti, vėliau būti draugais, bet nepavyko. Mylime vienas kitą. Mes vėl kartu. Bet aš negaliu pamiršti jo draugo… Nuolatos apie jį galvoju, galbūt net ilgiuosi… Šiuo metu esu labai pasimetusi. Myliu savo vaikiną, stengiamės pamiršti praeiį, bet aš jam sakiau, kad man sunku. Maniškis ramina, sako, kad padės man pamiršti. Praėjo puse metų, bet aš vis dar kartais jį sapnuoju, kuo toliau tuo dažniau apie jį mąstau… Žinau tikrai, kad myliu saviškį ir tik su juo sieju atietį, bet nesuprantu kodėl man jo draugas neišeina iš galvos…

NaudotosKnygos.lt

10 Comments

Parašykite komentarą