Tęsinys „Vaikų psichologija – kaip rasti su jais bendrą kalbą? (I dalis)
Deja, suaugę su savo vaikais mes paprastai elgiamės lygiai taip pat (kartais ir blogiau), kaip kad mūsų tėvai elgėsi su mumis. Blaškomės, nerandame būdų, kaip tapti autoritetais, priekaištaujame, pykstame, įsakinėjame, nurodinėjame…
O, jei kartais kyla kaltės jausmas, kad nesusivaldėme ir pasielgėme neteisingai, bandome atsipirkti žaislais ir perdėtai imame vaikus lepinti pramogomis.
Vienas iš efektyviausių auklėjimo metodų yra leisti pajusti vaikui jo elgesio padarinius.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas nevalgo – palikti jį tą kartą alkaną. Jei nesusitvarko kambario – nepadėti jam susirasti savo daiktų.
Tai naudinga pirmiausia dėl to, jog vaikas yra aktyvus proceso dalyvis ir turi galimybę rinktis. Be to, jis akivaizdžiai mato, kokie yra to pasirinkimo vaisiai. Tiesa, tokio metodo taikyti negalima, kai laisvė rinktis gresia vaiko saugumui. Juk neleisime jam bėgti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, vien todėl, kad jis savo kailiu patirtų, kaip nemalonu yra papulti po automobilio ratais.
O, jei laiku neįsikišime ir leisime savo vaikui skriausti kitus vaikus, tai tik mes patys, o ne vaikas turėsime prisiimti atsakomybę už tokio elgesio pasekmes.
Geriausia būtų sutarti su vaiku dėl konkrečių jo veiksmų. T.y. neprotinga, pavyzdžiui, būtų sakyti: „Jeigu tuoj pat nepareisi namo pietų, tai visą savaitę nežiūrėsi televizoriaus.” Kur kas logiškiau jam pasakyti: „Jei nepareisi laiku, liksi alkanas.” Arba: „Jeigu dabar man netrukdysi, tai po valandos eisime į svečius.” Kaip ir broliams nereikėtų sakyti: „Liaukitės rietis, nes gausite lupti!”. Protingiau būtų tiesiog ramiai pranešti: „Jeigu nemokate kartu gražiai žaisti, teks jus uždaryti atskiruose kambariuose.”
Labai svarbu nekelti balso ir nepykti. Toks elgesys, kaip patys suprantate, automatiškai sukelia vaikui norą priešintis. Tiesa, jei būsite per daug nuolaidus ir lipšnus, tai gali sukelti vaikui pagrįstų abejonių, ar tikrai jūs tas asmuo, kuris laikysis sutartų taisyklių.
Dažnai tenka girdėti, jog tėvai nebežino, ką toliau daryti, kaip kovoti su savo neklaužadomis.
Pasitaiko, kad kai kurie dalykai išsisprendžia savaime, jeigu paprasčiausiai nekreipsime per daug į tai dėmesio. Kai kuriuos dalykus vaikai supranta ir be žodžių, tiesiog paseka mūsų pavyzdžiu.
Nepamirškime, kad visi esame tik žmonės – mums visiems reikia supratimo, paguodos, pagarbos.
Leiskime vaikui pajusti, kai jis savo elgesiu tos pagarbos nusipelno. Argumentas „Elkis taip, nes aš to noriu!” – nėra labai įtikinamas…
Dar viena rimta tėvų klaida – bandymas bendravimą su vaiku pakeisti materialiais dalykais: žaislais, kompiuteriais, prestižiniais darželiais ar mokyklomis.
Visai nebūtina kartu praleisti visą dieną, užtenka ir pusvalandžio, jeigu veikla jums visiems teikia džiaugsmo. Svarbu, kad smagus pabuvimas kartu būtų nuolatinė jūsų gyvenimo ir santykių dalis.
Pagalvokite, ką labiausiai mėgstate veikti drauge. To paties paklauskite ir savo vaiko – juk bendravimas, tai nėra vienpusio eismo justa J.
Ir visai nėra reikalo kaskart išgalvoti kažkokių stebuklų – paprasčiausiai galite kartu gaminti valgį, tvarkyti namus, mokytis šokti, skaityti ar eiti žvejoti.
Mokykite vaiką bendradarbiauti nuo mažų dalykų: ką nors atnešti, surasti, padėti padengti stalą, suplauti indus, ką nors taisyti.
Mokykitės kartu spręsti kylančias problemas. Labai gerai, kai šeimos pasitarimuose gali dalyvauti ir vaikai, laisvai išsakyti savo nuomonę. Labai sveika vaikus padrąsinti ir pagirti. Taip jie mokosi kultūringai, ramiai išsakyti savo nuomonę ir bendraamžiams, ir kitiems žmonėms. Iš esmės, blogų vaikų nėra, yra tik blogas elgesys, o jį pakeisti galime akcentuodami gerus dalykus.
Tėvai paprastai ir aiškiai turėtų išsakyti, kokiais vaiko poelgiais jie yra patenkinti, kad džiaugiasi, jog jų vaikas mandagiai elgiasi su kitais žmonėmis. Jeigu tų vaiko pasiekimų nėra daug, tai gal jam tiesiog nepavyko. Tuomet vietoje priekaištų derėtų pasakyti: „Neabejoju, kad kitą kartą tau seksis geriau“.
Reikėtų nepamiršti, jog vaikai, kaip ir suaugę, nuo pat pirmųjų savo gyvenimo metų turi mokytis patys kurti savo santykius. Juk Jūs negalėsite visą laiką būti šalia :).
Pagelbėti šiame procese, patarti ir nukreipti teisinga linkme – kaip tik tokia yra kultūros centre „Vijolina“ veikiančių Estetinio lavinimo mokyklėlių „Smalsutis“, „Pelėdžiukas“ ir „Kodėlčiukas“ pedagogų užduotis.
Džiaugsmo akimirkų Jums linkintys
„Vestuvių ekspertai“
Vytas Kokšta
www.vijolina.lt
www.smagiosvestuves.lt
