Pasaulyje fiksuojamas dramatiškas gimstamumo mažėjimas, kurio nebepaaiškina ekonominiai veiksniai, būsto trūkumas ar moterų emancipacija. Tad mokslininkų akys vis labiau krypsta į išmaniuosius telefonus, kompiuterinius žaidimus bei socialinius tinklus. Idėja paprasta: žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualioje realybėje, o joje, kaip žinia, vaikai negimsta.
Daugumoje pasaulio valstybių suminis gimstamumo rodiklis jau yra nukritęs žemiau 2,1 ribos – ji būtina tam, kad gyventojų skaičius ateityje nemažėtų. Dalis valstybių, įskaitant ir Lietuvą, jau yra priartėjusios prie 1,0 ribos. Jei toks rodiklis išliks ilgesnį laikotarpį – nauja lietuvių karta bus dvigubai mažesnė nei esama.
Mažėja ne tik gimstamumo rodikliai, bet ir bendras gimusių vaikų skaičius pasaulyje. Jis buvo pasiekęs piką 2012 metais, kai gimė 146 mln. vaikų, o 2025 metais gimusių vaikų skaičius sumažėjo iki 132 mln. Tiesa, bendras pasaulio gyventojų skaičius dar kurį laiką didės, tačiau mažėjantis gimusių vaikų skaičius užprogramuoja, kad netolimoje ateityje žmonių skaičius pasaulyje pradės mažėti – galimai jau 2050-aisiais metais taip ir nepasiekęs 10 milijardų ribos.
Įdomu tai, kad sparčiausiai gimstamumas mažėja ne turtingoje Europoje, o Rytų Azijoje. Pavyzdžiui, Kinijoje 2016 metais gimė 18,8 mln. vaikų, 2025 metais – vos 7,9 mln., o bendras Kinijos gyventojų skaičius vien 2025 metais sumažėjo 3 mln. – daugiau nei visos Lietuvos populiacija. Įdomu tai, kad mažiau pasiturinčioje Meksikoje gimstamumo rodiklis pirmą kartą tapo mažesnis nei JAV, o istoriškai gausesnes šeimas turėjusioje Turkijoje jis nukrito žemiau 1,5.
Lietuvoje gimtamumo rodikliai taip pat sparčiai prastėja. Per dešimtmetį gimusių vaikų skaičius šalyje sumažėjo nuo 31,5 tūkst. 2015 metais iki 17,6 tūkst. 2025 metais. Kitaip tariant, per labai trumpą laiką atsidūrėme tarp valstybių, kuriose demografinė krizė tampa ne ateities, o dabarties problema.
Dar visai neseniai buvo manoma, kad gimstamumą labiausiai mažina ekonominis nesaugumas, aukštos būsto kainos ar sudėtingas darbo ir šeimos derinimas. Tačiau šiandien vis dažniau pripažįstama, kad vien šie faktoriai nebepaaiškina naujausio gimstamumo kritimo, tad problemos šaknys slypi giliau. Išmanieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai bei socialiniai tinklai keičia žmonių laisvalaikį, bendravimą ir santykius. Žmonės daugiau laiko praleidžia virtualioje erdvėje, kurioje nesusiformuoja šeimos bei negimsta vaikai. Jei itin žemo gimstamumo tendencija tęsis ilgesnį laiką – mūsų laukia beprecedenčiai demografiniai pokyčiai, kurie neabejotinai turės poveikį ir ekonomikai. Teks įprasti prie nuolat mažėsiančio gyventojų skaičiaus.
Tuo pačiu metu pasaulyje sparčiai auga robotų skaičius, kuris jau viršija 50 milijonų. Tad kyla visai nebe retorinis klausimas: ar nebus taip, kad ateityje užleisime vietą robotams?
Demografija, kaip ir ekonomika, nemėgsta iliuzijų. Jei vis daugiau gyvenimo persikelia į ekranus, o vis mažiau žmonių renkasi kurti šeimą ir susilaukti vaikų, pasekmių neišvengsime. Mažėjantis gimstamumas ilgainiui keis darbo rinką, viešuosius finansus, švietimo sistemą bei visą ekonomikos modelį. Tad klausimas šiandien jau nebėra, ar gimstamumo krizė gilėja. Klausimas – ko imsimės, kad tai pakeistume. O jei pakeisti nepavyks – ką darysime, kad prisitaikytume prie naujos realybės.
Pranešimą paskelbė: Raminta Ramanauskaitė, UAB „coagency”
