Pirmoji ponia Diana Nausėdienė, penktadienį atvykusi į Latvijos sostinę, pasveikino Rygos lietuvių vidurinės mokyklos, švenčiančios 35 metų veiklos sukaktį, bendruomenę.
Lietuvos pirmoji ponia savo sveikinimo kalboje pasidžiaugė, kad mokykla nuo pat savo ištakų išlaiko tvirtus ryšius su lietuvių kalba ir kultūra, skatina moksleivius domėtis Lietuvos istorija, taip pat demonstruoja puikius akademinius rezultatus.
„Šiandien Jūsų mokykla – vienas gražiausių ir tvirčiausių lietuvybės ąžuolų, išaugintų ne Lietuvos žemėje. Kasdiene savo veikla mokykla atspindi Latvijos ir Lietuvos bendrystę, mūsų tautoms būdingą žinių troškimą, kūrybingumą ir išradingumą“, – sakė D. Nausėdienė.
Pasak Lietuvos pirmosios ponios, Lietuvą ir Latviją per amžius jungė kalbų giminystė, kaip amžinybę atspindintis kasdienių šiuolaikinių žodžių ir minčių veidrodis. Kad ir kur susitikę, lietuviai ir latviai iš pirmų kalbos garsų atpažįsta bendrumą, kuriam nereikia ilgų įžangų ar paaiškinimų.
„Todėl tikrai gera, kad Latvijoje yra viena ypatinga vieta, viena mokykla, kurioje lietuvių ir latvių kalbos kasdien žengia greta, viena kitą papildydamos ir reikšmingai išplėsdamos mokinių tobulėjimo galimybes“, – sakė D. Nausėdienė – lituanistinio švietimo užsienyje globėja.
Pirmoji ponia kvietė mokyklos abiturientus drąsiai rinktis studijas Lietuvos universitetuose, plėtoti bendradarbiavimą su bendraamžiais ir bendraminčiais Lietuvoje, skatinti naujų, drąsių idėjų judėjimą abipus valstybinės sienos.
D. Nausėdienė dėkojo visiems, kas sudarė sąlygas lietuvių mokyklai Rygoje užgimti ir suklestėti, pirmiausia Rygos merui ir miesto vadovybei, Latvijos švietimo ir mokslo ministerijai, visai Latvijos valstybei, Lietuvos institucijoms, kurios apsisprendė mokyklos veiklą palaikyti, mokyklos steigėjams, vadovams, darbuotojams, mokiniams ir jų tėvams.
„Nuoširdžiai dėkoju visiems mokytojams, kurie skiepijate meilę ir Latvijai, ir Lietuvai. Jūs kuriate naujus, tvarius tiltus, kurie ištisus amžius jungs mūsų tautas. Ačiū Jums už tai, kad padedate skleistis jaunoms asmenybėms, kurios nuo pirmųjų tvirtesnių žingsnių pasaulyje jau yra atviros gražiai Lietuvos ir Latvijos draugystės ir glaudaus bendradarbiavimo idėjai. Ačiū, kad kuriate taip reikalingą universalaus humanistinio vieningumo atsvarą grėsmingų, agresyvių, žiaurių tamsos jėgų siautėjimui“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
Pasak D. Nausėdienės, Lietuva ir Latvija jau ne kartą įrodė, kad yra stiprios ir nepalaužiamos moralės, doros, humanistinių vertybių, demokratijos gynėjos. Prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, jos kartu pradėjo teikti pagalbą Ukrainai, priėmė pabėgėlius, atvėrė savo mokyklas ukrainiečių vaikams ir mokytojams. Ir toliau broliškos tautos sieks išsaugoti esminius tarptautinio sugyvenimo principus, eis į pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia.
„Rygos lietuvių vidurinė mokykla yra būtent tokia vieta, kur mūsų kuriama ateitis įgauna gražiausias – ir tvirčiausias – formas. Bendromis jėgomis Jūs audžiate nuostabų, tvirtą audinį, kuris, kaip tos senovinės baltų apeiginės juostos, atspindi amžiną mūsų taikos, darnos ir ramybės troškimą“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia, perdavusi Rygos lietuvių vidurinės mokyklos 35-ojo jubiliejaus iškilmių dalyviams Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos linkėjimus bei sveikinimus, taip pat palinkėjusi, kad Latvijoje kurtųsi ir daugiau dvikalbių, lietuvių ir latvių, mokyklų.
D. Nausėdienė prieš tai dalyvavo diskusijoje lituanistinio švietimo klausimais su Rygos lietuvių vidurinės mokyklos mokytojais, bendravo su mažaisiais mokyklos mokiniais.
Rygos lietuvių vidurinė mokykla savo istoriją skaičiuoja nuo pirmosios lietuviškos klasės, kuri buvo įkurta 1991 m. rugsėjo 1 d. tuometinėje Rygos 85-ojoje vidurinėje mokykloje. Vėliau ugdymas lietuvių kalba plėtėsi, 1995 m. buvo įkurta Rygos lietuvių pradinė mokykla, o 2000 m. – Rygos lietuvių vidurinė mokykla.
Lietuvių mokyklos Rygoje steigėja yra Latvijos Respublika, ji teikia pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą pagal Latvijos programas, tačiau kartu moko ir lietuvių kalbos kaip privalomo dalyko. Mokyklos mokiniai, kurių maždaug 40 proc. yra lietuvių kilmės, susipažįsta su Lietuvos istorija ir geografija, lietuvių tradicijomis bei papročiais.
Pranešimą paskelbė: Antanas Manstavičius, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
