Vilnius stiprina neformalųjį švietimą, siekdamas, kad mokymasis taptų viso gyvenimo dalimi ir įkvėptų kitus miestus sekti jo pavyzdžiu. Apie tai diskutuota konferencijoje „Vilnius – augančio žmogaus miestas: ką reiškia mokytis neformaliai šiandien?“, kurioje daugiau nei 150 švietimo, kultūros, sporto ir bendruomenių atstovų ieškojo atsakymo – kaip kurti miestą, kuriame mokosi visi: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai?
Konferenciją organizavo Sostinės vaikų ir jaunimo centras HOBIVERSE kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Renginys skirtas paskatinti platesnį dialogą apie neformaliojo švietimo kokybę, prieinamumą ir poveikį žmogaus augimui, ruošiantis 2026–2028 m. neformaliojo švietimo strategijos kūrimui.
Apie Vilniaus siekį kurti tvarią ir atvirą neformaliojo švietimo ekosistemą kalbėjo daugiau kaip 150 dalyvių, o miesto poziciją pristatė ir Vilniaus miesto savivaldybės Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus vedėjas Vidmantas Mitkus, supažindinęs su rengiamu miesto neformaliojo švietimo koncepcijos projektu.
„Mūsų tikslas – kad Vilniuje mokymasis būtų prieinamas kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenamosios vietos. Norime matyti miestą kaip ekosistemą, kuri augina žmones – kur bendradarbiauja savivaldybė, mokyklos, NVO ir bendruomenės“, – teigė V. Mitkus.
Jis pabrėžė, kad Vilniaus miestas siekia įtraukti ne tik vaikus ir jaunimą, bet ir suaugusiuosius bei senjorus – skatinti kartų bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimis ir naujų įgūdžių įgijimą.
„Neteisinga manyti, kad neformalusis švietimas yra tik vaikams. Turime kalbėti apie visą gyvenimą trunkantį mokymąsi – nuo smalsaus vaiko iki aktyvaus senjoro“, – sakė V. Mitkus.
Kuo toliau nuo Vilniaus centro, tuo mažiau veiklų
Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Justina Garbauskaitė-Jakimovska konferencijoje pristatė 2020–2023 m. atliktą Vilniaus miesto neformaliojo švietimo situacijos tyrimą. Jo duomenys atskleidė, kad vilniečiai aktyviai dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, tačiau skirtingose seniūnijose pasiūla ir kokybės suvokimas labai skiriasi.
Tyrimo autorės teigimu, kuo toliau nuo miesto centro, tuo mažesnė veiklų įvairovė. Ji taip pat pažymėjo, kad šiuo metu trūksta vieningos informacijos sistemos, kurioje gyventojai galėtų rasti visą mokymosi pasiūlą – nuo sporto iki kultūros ar saviugdos veiklų.
Tyrimo įžvalgos tapo atspirties tašku darbo grupių diskusijoms, kurias papildė pranešėjai iš užsienio – Filipinų bei Nyderlandų. Pastarieji dalinosi tikslingais patarimais, kaip stiprinti kūrybiškumą, skatinti vaizduotę ir įtraukti skirtingo amžiaus žmones į mokymosi procesą.
Diskusijoje „Kas yra kokybiškas neformalusis švietimas šiandien?“ dalyviai sutarė, kad švietimas nėra vien tik veiklų organizavimas. Tai – prasmingų santykių, pasitikėjimo ir bendruomeniškumo kūrimas, kuris leidžia žmogui augti tiek asmeniškai, tiek kaip visuomenės nariui.
Darbo grupėse buvo diskutuojama, kaip plėsti neformaliojo švietimo sistemą ir tinklą Vilniaus mieste. Patalpų kokybės gerinimas, aukštųjų mokyklų panaudojimas, tinkamų kanalų jaunimui paieška bei infrastruktūros plėtra skatintų jaunimą labiau įsitraukti į neformaliojo švietimo veiklas.
Neformalusis švietimas per 10 metų: kas pasikeitė
Šiemet sukanka dešimtmetis nuo tada, kai Lietuvoje pradėjo veikti neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis. HOBIVERSE direktorė Vilma Smaliukienė konferencijoje pabrėžė, kad per šį laikotarpį neformaliojo švietimo bendruomenė pasiekė reikšmingų pokyčių.
„Per dešimt metų neformaliojo švietimo sistema labai pasikeitė – tiek savo turiniu, tiek forma. Svarbiausia, kad šiandien aiškiai žinome: šių veiklų tikslas yra kur kas daugiau nei vien nupieštas piešinys ar sukonstruotas robotas. Tai – įveikta baimė, atradimo džiaugsmas, nauji draugai ir didesnis pasitikėjimas savimi. Ir, svarbiausia, kad neformalusis ugdymas būtų atviresnis naujiems pasauliams ir naujoms galimybėms“, – sakė V. Smaliukienė.
Neformaliojo švietimo konferencija Vilniuje surengta pirmą kartą. Ji tapo svarbiu žingsniu stiprinant miesto bendruomenės dialogą ir siekiant, kad Vilnius taptų pavyzdžiu neformaliajam švietimui nacionaliniu lygmeniu.
Pranešimą paskelbė: Akvilė Grigaitytė, Sostinės vaikų ir jaunimo centras
