„Svarbiausia užduotis šiandien – užtikrinti europiečių saugumą ir būti pasirengus visoms grėsmėms, kurių mastas – milžiniškas“, – teigia buvęs Suomijos prezidentas, Europos Komisijos pirmininkės specialusis patarėjas Sauli Niinistö parengtoje ES ataskaitoje, kuri skirta Europos civilinio ir karinio pasirengimo stiprinimui. Spalio 21-ąją S. Niinistö viešės Lietuvoje – skaitys pagrindinį pranešimą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinėje konferencijoje „Universities Shaping the Future: Building Resilient Societies through Innovation and Global Impact“, skirtoje atsparumo svarbai šiuolaikiniame pasaulyje.
S. Niinistö buvo dvyliktasis Suomijos prezidentas, valdęs šalį dvi kadencijas – net dvylika metų. Jis tapo vienu ryškiausių Europos valstybių vadovų: jo vadovavimo laikotarpiu Suomija iš esmės pakeitė savo saugumo politiką, įstojo į NATO, užbaigdama ilgametį karinio nesijungimo etapą. Šis žingsnis, priimtas Rusijai užpuolus Ukrainą, sustiprino Suomijos ir viso Šiaurės bei Baltijos regiono atgrasymo ir kolektyvinės gynybos sistemą.
„Viskas pasikeitė, bet, tuo pat metu, nepasikeitė niekas. Gyvename naujoje eroje, kurioje žmonės nuolat galvoja apie karą, taiką ir saugumą. Europa turi atsibusti. Mums reikia investuoti į karinę gamybą ne vien tam, kad suteiktume reikalingą pagalbą. Jos reikia tam, kad įtikintume, jog Europa yra stipri – stipri ne tam, kad pradėtų karus, o kad užtikrintų taiką“, – būdamas prezidentu 2024-aisiais teigė S. Niinistö.
Tapęs Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen specialiuoju patarėju, S. Niinistö parengė ataskaitą „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“. Dokumente įvertinami sudėtingi iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, ir pateiktos rekomendacijos, kaip stiprinti ES civilinį ir karinį pasirengimą bei parengtį būsimoms krizėms. Ataskaita apžvelgia tiek tradicinę gynybą, tiek naujas kibernetinio saugumo bei hibridines grėsmes.
„Saugumas yra viešasis gėris – svarbiausias dalykas, kurio reikia visiems. Tai pamatinė sąlyga tam, kad išsaugotume savo vertybes, ir tuo pačiu būtinybė ekonominei sėkmei ir konkurencingumui. Jei prarasime saugumą, jis kartu nusineš mūsų gerovę ir ateities planus“, – ataskaitoje įspėjo specialusis EK pirmininkės patarėjas, kurio vertinimu, ES mažiausiai 20 proc. viso savo biudžeto turėtų skirti saugumui ir pasiruošimui krizėms.
Atsparumo svarba neapibrėžtumo ir globalių krizių eroje
Sauli Niinistö spalio 21-ąją lankysis Kaune – skaitys pagrindinį pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Universities Shaping the Future: Building Resilient Societies through Innovation and Global Impact“, kurią organizuoja VDU ir Europos universitetų aljansas „Transform4Europe“ (T4EU). Renginio dalyvius pasveikins ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Konferencija bus skirta atsparumui ir jo svarbai šiandien, susiduriant su vis didėjančiu neapibrėžtumu ir globaliomis krizėmis. Pasiremdamas ilgamete patirtimi, S. Niinistö renginyje pasidalins mintimis apie Europos atsparumą besikeičiančioje pasaulio tvarkoje.
Pagrindinis konferencijos tikslas – suburti ne tik akademinės bendruomenės lyderius, ekspertus ir studentus iš T4EU ir kitų Europos universitetų aljansų, bet ir aukšto lygio Europos bei Lietuvos politikos atstovus, globalius partnerius ir pagrindines suinteresuotas šalis. Dalyviai apie atsparumą diskutuos iš įvairių perspektyvų: pasaulio ir Europos demokratijų, visuomenių ir technologijų. Remiantis konferencijos metu išsakytomis įžvalgomis, bus parengtas ir paskelbtas atsparumo kompetencijų dokumentas.
Konferencijos metu bus taip pat aptariamas universitetų vaidmuo demokratijose ir konfliktų paveiktose visuomenėse, individualus atsparumas nenuspėjamame pasaulyje, inovacijų ir talentų svarba Europos strateginei ateičiai ir aukštojo mokslo indėlis visuomenei.
„Nors beveik tūkstantmetį būtent universitetai buvo pagrindiniai intelektinės minties, vizionieriškos lyderystės centrai, deja, jų autoritetas ir vaidmuo visuomenėje smarkiai sumenko, ypač Europoje. Tikimasi, kad pradėta Europos universitetų iniciatyva, šiuo metu vienijanti 65 aljansus, sustiprins Europos aukštojo mokslo institucijas ir jų vaidmenį, puoselėjant žemyno vertybes, tapatybę, taip pat didinant globalų konkurencingumą, spartinant technologinę pažangą, inovacijas bei stiprinant bendrą visuomenės atsparumą“, – paaiškina VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė.
Spalio 21–22 d. Kaune vyksianti konferencija žymės VDU pirmininkavimo „Transform4Europe“ aljansui pabaigą. Pagrindine veiklos ašimi pirmininkaujant buvo pasirinktas atsparumas.
Apie Sauli Niinistö
Sauli Niinistö gimė Salo mieste 1948 m. Įgijęs teisės magistro laipsnį Turku universitete, jis karjerą pradėjo teismų sistemoje ir savivaldoje, o į Suomijos Parlamentą buvo išrinktas 1987-aisiais. Tarp jo eitų pareigų – Konstitucinės teisės pirmininko, teisingumo, finansų ministro ir ministro pirmininko pavaduotojo. Jam būnant finansų ministru, Suomija įveikė ekonominę recesiją, šalyje įvestas euras. S. Niinistö vadovavo Nacionalinei koalicijos partijai, pirmininkavo Europos demokratų sąjungai ir prisidėjo prie jos susijungimo su Europos liaudies partija.
2003 m. Sauli Niinistö pradėjo dirbti Europos investicijų banko viceprezidentu Liuksemburge. Jis buvo atsakingas už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimą, taip pat finansavimo veiklą Šiaurės šalyse ir Rusijoje, ir pirmininkavo Šiaurinės dimensijos partnerystės programai. S. Niinistö taip pat buvo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos narys ir pirmininkas bei Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto (IMFC) narys.
2007 m. rinkimuose Sauli Niinistö sugrįžo į Suomijos parlamentą, surinkęs daugiausia balsų iš visų kandidatų per visą istoriją. 2007–2011 m. jis ėjo parlamento (Eduskuntos) pirmininko pareigas.
2012–2024 m. jis dvi kadencijas ėjo dvyliktojo Suomijos Respublikos prezidento pareigas. 2018 m. prezidento rinkimuose S. Niinistö pateko į istoriją: pirmą kartą Suomijos prezidento rinkimų kandidatas laimėjo jau pirmajame ture, surinkęs daugiau kaip 50 proc. balsų. Įvairių žiniasklaidos apklausų duomenimis, prezidento S. Niinistö antrosios kadencijos pabaigoje daugiau kaip 90 proc. suomių manė, kad jis sėkmingai atliko savo pareigas.
Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas
