Asociacijos LATGA taryba reiškia visokeriopą palaikymą Kultūros asamblėjai, akcentuodama, kad Kultūros ministerija negali būti prieštaringai vertinamos partijos „Nemuno aušra“ rankose ir kad ministro pašalinimas iš pareigų problemos nesprendžia. Be to, organizacija praneša, kad supaprastino muzikos kūrinių naudojimą spalio 5 d. vyksiančio įspėjamojo streiko renginiuose, o atlygį autoriams sumokės iš savo administracinių lėšų.
„Daugiau nei 7 tūkst. autorių vienijančiai organizacijai turi rūpėti, kas stovi už Kultūros ministerijos vairo. Mes, LATGA Taryba, visiškai sutinkame su kultūros lauke vyraujančia nuomone, kad jis tiesiog NEGALI BŪTI prieštaringai vertinamos partijos „Nemuno aušra“ rankose.
Dėl šios priežasties LATGA aktyviai dalyvauja Kultūros asamblėjos veiklose, skirtose priversti šalies Vyriausybę ir Prezidentą nustoti meluoti ir surasti tinkamą sprendimą susiklosčiusiai beprecedentei situacijai suvaldyti. Visiškai pritariame asamblėjoje išsakytam teiginiui, kad patikėti Kultūros ministerijos valdymą politinei jėgai, kuri atvirai neigia, iškraipo ar menkina demokratines vertybes, yra pavojinga ne tik kultūros sektoriui, bet ir mūsų visuomenės vientisumui“, – rašoma Tarybos vardu LATGA nariams išplatintame kreipimesi.
Ragina atstovėti iki galo
Naujienlaiškyje LATGA Tarybos pirmininkas, muzikos autorius Stanislavas Stavickis-Stano paragino savo kolegas autorius aktyviau reikšti palaikymą kultūros bendruomenei, protestuojančiai prieš valdžios atstovus, į Kultūros ministeriją atvedusius prieštaringai vertinamą „Nemuno aušros“ partiją. „Kiekvieno jūsų palaikymo žodis dabar yra labai svarbus, nepriklausomai nuo jūsų atstovaujamos meno srities ar populiarumo. Pasirašykite peticiją, jeigu to dar nepadarėte, prisijunkite prie įspėjamojo streiko ar tiesiog parašykite palaikymo žinutę savo socialiniuose tinkluose. Būkime vieningi dabar, nes paskui gali būti per vėlu. Iki galo atstovėkime savo poziciją, kad „Nemuno aušra“ kultūros bendruomenei yra tiesiog nepriimtina. Po pašalintojo ministro nesugebėjimo atsakyti į klausimą „Kieno Krymas“, nekyla abejonių, kad visa šita situacija gimė dėl šaltų išskaičiavimų ir manipuliacijų. Vienintelis viso to tikslas – destabilizuoti visuomenę ir sukelti sumaištį.“
Jam pritaria ir kultūros bendruomenės protesto mitinge savo ukulėlę sulaužiusi ir dėl to daug kritikos strėlių bei gąsdinimų sulaukusi kompozitorė, LATGA tarybos pirmininko pavaduotoja Raminta Naujanytė-Bjelle. „Pataruoju metu man dėmesio negaili kremliniai botai, žemaitaičių gerbėjai, su žurnalistika nieko bendra neturinčių neva tai „nesisteminių“ laidų vedėjai. Visų jų kalbas sieja tas pats naratyvas – mes, kultūrininkai streikuojame, nes bijome auditų ir kad kažkas užsuks mistinius pinigų kranelius. Tačiau mes nieko nebijome, tad nereikia mūsų ir gąsdinti. Mes stovime tiesos ir demokratijos pusėje bei kovojame už pamatines vertybes. Ir tai gali būti paskutinis kartas“, – kalbėjo ji.
Nesilaikė žodžio – prarado pasitikėjimą
LATGA Tarybos narys, rašytojas, dramos kūrinių autorius Rimantas Kmita patikina, kad kultūros žmonių pradėtas reikšti nepasitenkinimas nėra nei dėl finansavimo, nei dėl konkretaus ministro, nei rinkėjų valios nepripažinimas. Pasak jo, tai yra nepasitenkinimas dėl politikų žodžio nesilaikymo, kuris prasidėjo jau iškart po rinkimų, kai pasitraukė laimėjusios partijos lyderė. „Kai politikai nesilaiko žodžio, jie praranda pasitikėjimą. Be pasitikėjimo neįmanomas joks dialogas, joks sambūvis, jokia demokratija, be pasitikėjimo įmanomas tik įsakymų klausymas ir vykdymas. Visi matome, kad Lietuvoje bandoma padaryti tą patį, kas buvo padaryta Vengrijoje, Sakartvele, Slovakijoje – demokratines vertybes ginančius žmones paskelbti „užsienio agentais“, perimti žiniasklaidos kontrolę ir pakeisti valstybės kryptį. Šis protestas yra klausimas, ar mes tikrai norime judėti atgal į buvusią sovietų sąjungą, ar mums vis dar svarbios tos pačios vertybės, dėl kurių kovojome Sąjūdžio metais – žodžio laisvė, laisvė kurti savo kultūrą ir istoriją, žmogaus teisės. Rašydamas „Pietinia kronikas“ kaip tik ir norėjau parodyti, iš kokio tvaiko mes išsivadavome, o dabar mus nori grąžinti atgal. Aš nelabai tikiu, kad dauguma to nori. „Pietinia kronikas“ pažiūrėjo tris kartus daugiau žmonių negu balsavo už partiją, kuri norėtų mus sugrąžinti atgal. Tikiu, kad viskas bus gerai“, – įsitikinęs R. Kmita.
LATGA tarybos narė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, tekstilininkė Eglė Ganda Bogdanienė sako, kad šiandien valdančių partijų veiksmai diskredituoja pasitikėjimą tiek partijomis, tiek valstybės valdymo sistema: „Tai veda į demokratinės santvarkos krizę. Kalbu net ne apie konkretų žmogų, bet apie ydingą veiksmą – vardan menamo politinio stabilumo, yra paaukota kultūra. Ar neatrodo, kad Prezidentas ir politikai apgaudinėja save? Tokiu būdu sukurtas stabilumas yra iliuzija. Suprantu, kad menas yra iliuzija, bet juk mes kalbame apie valstybės valdymą. Visa tai atrodo kaip blogas sapnas. Gal jau laikas atsibusti?“
Už licencijas sumokės LATGA
Savo mintimis apie susiklosčiusią neeilinę situaciją kultūros sektoriuje su kolegomis pasidalijo ir LATGA Tarybos narė, dainų autorė Ieva Narkutė: „Aš tikiu, kad tik laiko klausimas, kada mūsų laisva ir drąsi (jauna) pilietinė visuomenė supras, kad tai – ne tik ir ne tiek kultūros, kiek visos Lietuvos reikalas. Mes šiuo metu laikome egzaminą, jis jau vyksta, tik dar ne visi supranta, kad jame sėdi. Mums geriau, nes mes turime nuo ko nusirašyti – Sakartvelas, Slovakija, Vengrija yra šalys, kurioms buvo pateiktas tas pats testas. Klausimai ir uždaviniai kartojasi, tikslas (visada buvo) vienas ir tas pats – griauti iš vidaus, skaldant, kiršinant ir priverčiant mus abejoti vieni kitais. Aš neabejoju. Aš džiaugiuosi. Džiaugiuosi, nes tikiu, kad tai, kas prasidėjo praėjusią savaitę, yra tik šito kortų namelio griūties pradžia. Galiu kalbėti tik už save ir gal truputį už savo kartą. Mes – Sąjūdžio vaikai. Mes padarysime savo darbą.“
Asociacija LATGA, palaikydama kultūros bendruomenę, supaprastino muzikos kūrinių naudojimą spalio 5 d. vyksiančio įspėjamojo streiko renginiuose. „Licencinių sutarčių sudaryti nereikės, tačiau prašysime atsiųsti atliktų kūrinių programas, kad autorinis atlyginimas pasiektų autorius. Atlygį autoriams LATGA sumokės iš savo administracinių lėšų“, – teigia LATGA direktorė Laura Baškevičienė.
Pranešimą paskelbė: Jurgita Kviliunaite Dogan, Asociacija LATGA
