Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovai rugsėjo 30 d. dalyvavo trečiojoje aukšto lygio Europos Komisijos organizuotoje Baltijos jūros konferencijoje „Our Baltic“.
Ši konferencija subūrė Europos Komisijos narius, Baltijos jūros regiono šalių ministrus, Europos Parlamento narius bei mokslininkus, aptarusius Baltijos jūros ekologinę būklę, valstybių narių veiksmų koordinavimą ir ieškojusius sprendimų pagrindiniams iššūkiams – eutrofikacijai, žuvininkystės tvarumui ir mokslo žinių spragų užpildymui.
Pirmojoje konferencijos diskusijoje „Baltijos jūros būklė“ ministrai dalijosi savo šalių patirtimi įgyvendinant 2020 m. prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvą konferencijoje atstovavo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės atstovai Vitalijus Auglys bei Tomas Želvys ir Žemės ūkio ministerijos atstovai. Aplinkos ministerijos atstovai akcentavo šalies pažangą mažinant maistinių medžiagų patekimą į vandens telkinius, gerinant nuotekų tvarkymą ir diegiant tvaresnes žemės ūkio praktikas. Lietuvos atstovai pabrėžė, kad, nepaisant pažangos, eutrofikacija išlieka viena didžiausių grėsmių Baltijos jūros ekosistemai. Lietuvos prioritetas – nuosekliai mažinti maistinių medžiagų patekimą į vandenis, taikant integruotą požiūrį: gerinant nuotekų tvarkymą, optimizuojant žemės ūkio praktiką ir diegiant inovatyvias priemones ūkininkavimo sektoriuje.
„Lietuvoje reikšmingai pažengta žemės ūkio skaitmenizacijos srityje. Įdiegtas trąšų deklaravimo posistemis, atnaujinta tręšimo metodika ir rengiamas tikslaus tręšimo rekomendacijų rinkinys, padedantis ūkininkams taikyti mineralines ir organines trąšas subalansuotai, mažinant maistinių medžiagų nuotėkį į upes, ežerus ir Baltijos jūrą. Šios priemonės ne tik prisideda prie Baltijos jūros apsaugos, bet ir padeda ūkininkams efektyviau planuoti tręšimą, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus”, – teigė Vitalijus Auglys.
Kalbant apie nuotekų tvarkymą, Lietuva akcentavo, kad nuotekos ir šiuo metu surenkamos ir tvarkomos pagal griežtus reikalavimus, o įsigaliojus naujai Miestų nuotekų valymo direktyvai, bus taikomi dar griežtesni reikalavimai. Nors tai reikalauja finansinių ir administracinių išteklių, tačiau tai yra būtina norint reikšmingai sumažinti maistinių medžiagų patekimo į Baltijos jūrą.
Konferencijos metu Lietuva taip pat pabrėžė Vandenynų pakto svarbą. Šis dokumentas skatina bendradarbiavimą ir įsipareigojimą mažinti taršą Baltijos jūroje bei Gamtos atkūrimo reglamento reikšmę, nustatant tikslus jūrų ekosistemų atkūrimui ir užtikrinant ilgalaikę Baltijos jūros sveikatą.
Atkreiptas dėmesys, kad nors šalys ieško sprendimų, kaip kuo greičiau ir efektyviau gerinti Baltijos jūros būklę, tačiau rusija nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų nei dėl taršos valdymo, nei dėl saugaus laivų judėjimo. Šešėlinis rusijos laivynas yra tiksinti bomba, kuri gali sukelti sunkius ekologinius padarinius ir per vieną akimirka nubraukti visas, daug metų, įgyvendinamas šalių pastangas turėti švarią Baltijos jūrą.
Mūsų šalies delegacija pabrėžė, kad nors ir pakanka teisinių prielaidų gerinti aplinkos būklę, tačiau tai labai priklauso nuo šių reikalavimų laikymosi efektyvumo. ES ir nacionalinių efektyvus teisės aktų įgyvendinimas yra pagrindinis sėkmės veiksnys kovojant su eutrofikacija.
Antrojoje konferencijos dalyje daug dėmesio buvo skirta žuvininkystės klausimams, mokslinių duomenų rinkimui, papildomoms apsaugos priemonėms bei priemonėms kovai su klaidingu žvejybos duomenų teikimu. „Lietuva palaiko nuoseklų, mokslu grįstą požiūrį į žuvininkystės valdymą ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimą, siekiant tvarios žuvininkystės visame Baltijos jūros regione”, – teigė V. Auglys.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad Baltijos jūros ilgalaikė tvarumo vizija reikalauja nuoseklaus ES teisės aktų įgyvendinimo, regioninio bendradarbiavimo ir mokslo žiniomis pagrįstų priemonių taikymo.
Pranešimą paskelbė: Tautvilė Merkevičiūtė, LR aplinkos ministerija
