Aterosklerozė – pagrindinė ne tik koronarinės širdies ligos, bet ir galvos smegenų, kojų bei kitų organų pažeidimų priežastis. Liga pažeidžia gyvybiškai svarbias arterijas – kraujagysles, kuriomis kraujas tiekia organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Pasak Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) gydytojos kardiologės Živilės Žymantienės, didžiausias pavojus slypi tame, kad aterosklerozė ilgą laiką vystosi tyliai, kol galiausiai netikėtai pasireiškia miokardo infarktu, insultu ar staigia mirtimi.
„Pradinėse stadijose dažniausiai niekuo nesiskundžiama, todėl pacientai nė neįtaria, kad jų kraujagyslės jau smarkiai pažeistos. Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti galvos svaigimas, ūžesys ausyse, spaudimas krūtinėje, dusulys ar net staigus sąmonės netekimas. Todėl jaučiant spengimą ausyse ar galvoje, skausmą krūtinėje, dusulį, pradėjus riboti fizinį krūvį, gali būti svarbu apie tai informuoti savo šeimos gydytoją. Pasireiškę simptomai gali signalizuoti apie pakitusias širdies vainikines arterijas“, – pasakoja gydytoja kardiologė.
Aterosklerozės rizika didėja su amžiumi, tačiau nemažai atvejų fiksuojama ir tarp jaunesnių nei 40 metų pacientų. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, nutukimas, sėslus gyvenimo būdas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, stresas.
„Ligai didelę įtaką turi ir genetinis paveldimumas. Jei artimi giminaičiai – tėvai ar seneliai – sirgo širdies ligomis iki 55 metų, tai aiškus signalas, kad pravartu pasitikrinti. Laiku atlikus tyrimus, galima užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms“, – sako Ž. Žymantienė.
Aterosklerozę svarbu diagnozuoti kuo anksčiau
Gydytoja kardiologė primena, kad Lietuvoje vykdoma valstybės finansuojama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kurioje gali dalyvauti 40–60 metų sulaukę asmenys. Jos metu vertinami individualūs rizikos veiksniai, atliekami kraujo tyrimai, nustatomas cholesterolio kiekis ir kiti svarbūs rodikliai. Prireikus pacientas siunčiamas gydytojo kardiologo konsultacijai.
„Nustačius labai didelę kardiovaskulinę riziką, pacientams atliekami išsamesni tyrimai: kaklo kraujagyslių echoskopija, elektrokardiograma, širdies echoskopija. Jei randama požymių, kad gali būti pažeistos širdies vainikinės arterijos, skiriamas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas, kuris leidžia tiksliau įvertinti kraujagyslių būklę bei aptikti net ir nedidelius pakitimus“, – teigia Ž. Žymantienė.
Širdies vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija atliekama su kontrastu arba be jo. Dažniausiai taikomas tyrimas su kontrastu, tačiau jei pacientas yra alergiškas jodui ar turi inkstų pažeidimų, tuomet pasirenkamas tyrimas be kontrasto.
Detalesniam ištyrimui – koronarografija
Jei kompiuterinės tomografijos (KT) metu nustatomi reikšmingi pakitimai širdies kraujagyslėse, pacientas nukreipiamas detalesniam nemokam ištyrimui – koronarografijai. Tai invazinis tyrimas, kurio metu per zondą patenkama į aortą, o iš jos – į širdies vainikines arterijas. Įleidus kontrastinę medžiagą, tiksliai įvertinama kraujagyslių būklė ir nustatoma, ar reikalingas intervencinis gydymas.
„Koronarografija leidžia ne tik tiksliai įvertinti pažeidimų mastą, bet ir iš karto atlikti gydomuosius veiksmus, pavyzdžiui, vainikinių arterijų angioplastiką ar stentavimą. Jei pažeidžiama viena ar dvi kraujagyslės, dažniausiai taikoma angioplastika. Tačiau esant daugybiniams pakitimams, svarstoma dėl operacinio gydymo, aortokoronarinių jungčių suformavimo (šuntavimo) operacijos, – sako gydytoja kardiologė.
Koronarografija atliekama tik tuomet, kai yra pagrįstų įtarimų dėl širdies kraujagyslių pažeidimų.
Jei aterosklerozės požymiai nustatomi kaklo kraujagyslėse echoskopijos metu, atliekamas papildomas kompiuterinės tomografijos tyrimas su kontrastu. Patvirtinus reikšmingus susiaurėjimus, pacientas siunčiamas angiochirurgo konsultacijai dėl galimo operacinio gydymo.
Gydymas nesibaigia ligoninėje
Norint kontroliuoti aterosklerozę, svarbu koreguoti gyvenimo būdą: riboti riebalų ir angliavandenių kiekį, reguliariai mankštintis, atsisakyti žalingų įpročių. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar diagnozavus cukrinį diabetą, reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, stebėti sveikatos rodiklius, pildyti kraujospūdžio dienyną. Tačiau vien gyvenimo būdo korekcijos dažnai nepakanka.
„Deja, aterosklerozė nėra visiškai išgydoma, bet galima ją efektyviai kontroliuoti. Vaistai padeda sustabdyti ligos progresą ir išvengti komplikacijų. Kartais pacientai patys nutraukia gydymą, bijodami šalutinio poveikio, tačiau būtent dėl šios priežasties daliai jų vėliau pasireiškia insultas ar infarktas. Labai svarbu neeksperimentuoti su savo sveikata – gydytojai išrašo vaistus ne šiaip sau, o siekdami apsaugoti žmogų nuo blogiausio“, – pabrėžia Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ gydytoja kardiologė Ž. Žymantienė.
Pranešimą paskelbė: Indrė Jankauskaitė-Činčė, UAB „coagency”
