Skaičiuojama, kad kiekvieną dieną visoje Europos Sąjungoje (ES) užregistruojama vidutiniškai apie 10 naujų javų, daržovių, vaisių ir kitų augalų veislių. Nors svarbiausias veislių atrankos kriterijus ūkininkams – prognozuojamas derlius ir atsparumas gamtos iššūkiams, veislių išskirtinumą stengiamasi pabrėžti ir neįprastais pavadinimais, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Dominator“, „LG Academic“, „KWS Umberto“, „Croissant“ – tik dalis gana išskirtinių žieminių rapsų veislių pavadinimų. Kaip paaiškina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vedėjas dr. Žilvinas Liatukas, dalis selekcininkų stengiasi sukurti tokius pavadinimus, kurie atkreiptų dėmesį ir įsimintų.
„Kita vertus, skambus pavadinimas – ne svarbiausia konkrečios javų, kitų augalų veislės savybė: kur kas svarbiau yra tai, kaip sėkmingai prigyja nauja veislė ir kokį derliaus prieaugį ji gali suteikti. Gerai, jei skambiu pavadinimu paženklinta rapsų, kitų javų veislė įsitvirtina tarp ūkininkų ir ne vienerius metus duoda gerus rezultatus. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai išskirtinai pavadinta veislė visiškai nepateisina lūkesčių“, – teigia dr. Ž. Liatukas.
Konkrečių taisyklių pavadinimams nėra
Nors gali atrodyti, kad sugalvoti pavadinimą naujai augalų veislei – sudėtinga, selekcijos žinovas sako, jog viskas yra kur kas paprasčiau. Jis tvirtina: konkrečių taisyklių kuriant pavadinimus – nėra.
„Vienintelis reikalavimas – naujas pavadinimas nuo ankstesniojo turėtų skirtis bent dviem spaudos ženklais. Be to, kadangi pavadinimai įrašomi į tarptautinius katalogus, jiems sudaryti naudojama lotyniška abėcėlė, veislių kiekis su kitomis raidėmis – labai mažas. Selekcininkai Lietuvoje taip pat kuria tarptautinei rinkai tinkamus pavadinimus, vengiant naudoti nosines ir kitas, mūsų kalbai būdingas raides. Vis dėlto, kartais veislėms suteikiamas ir pavadinimas su platesniu raidžių spektru“, – komentuoja dr. Ž. Liatukas.
Specialistas prisimena, kad dar prieš kelis dešimtmečius būdavo įprasta sukurti tokius pavadinimus, kuriuos sudarydavo 5 ir daugiau žodžių. „Anksčiau, kai augalų veislių būdavo išvedama mažiau, pasitaikydavo ir tikrai komiškų pavadinimų. Dabar selekcininkai stengiasi sukurti 2–3, kartais 4 skiemenų ilgio pavadinimus, kurie būtų trumpi ir aiškūs, ir tai – normalu, nes visas dėmesys turi būti sutelktas į naujos veislės savybes.“
Naujos veislės ūkininkus pasiekia per dešimtmetį
Kaip pasakoja „Dotnuva Seeds“ vykdomasis direktorius Sigitas Augas, norint sukurti naują, kokybišką augalų veislę, gali prireikti ne vienerių metų: skaičiuojama, kad vidutiniškai šis procesas trunka apie 10 metų. Tai, anot jo, nulemia ilgamečiai bandymai ir vertinimai, kaip konkreti veislė prisitaiko prie klimato sąlygų.
„Klimato kaita – ilgalaikis procesas: temperatūros keičiasi ne per vieną dieną, o per ilgus metus. Taip yra ir su naujų veislių išvedimu. Selekcininkai kuria naujas veisles, jas testuoja ir vertina, kaip jos auga konkrečiomis klimato sąlygomis, o tai užtrunka“, – teigia S. Augas.
Svarbiau už pavadinimą – veiksminga veislė
Pasak žemės ūkio eksperto, selekcininkams už skambius pavadinimus svarbiau yra naujų veislių funkcionalumas ir atsparumas ekstremalioms, sparčiai kintančiomis oro sąlygomis.
„Jau dabar, taip pat ir artimiausioje ateityje šiuolaikinis žemės ūkis turės gaminti daugiau augalinės kilmės produktų, išsaugant gamtos išteklius ir biologinę įvairovę kintančiomis klimato sąlygomis. Inovatyvūs augalų selekcijos ir sėklų gamybos metodai suteikia ūkininkams prieigą prie geriausios kokybės sėklų, kurios atlieka svarbų vaidmenį padedant jiems reaguoti į klimato kaitą ir jos keliamą naujų kenkėjų bei ligų spaudimą“, – sako S. Augas.
Kaip papildo dr. Ž. Liatukas, selekcininkai įprastai stengiasi kurti kompleksines veisles, kurios būtų ir atsparios kenkėjams, ligoms bei kitiems iššūkiams, ir duotų didesnį derlių. Anot jo, jeigu veislė turi tik vieną ypatybę, vieną išskirtinę savybę, bet yra silpnesnė kitose vietose, ji nesulauks populiarumo, nes jos tiesiog neapsimokės auginti.
„Nėra prasmės auginti ligoms atsparią javų veislę, jei ji neduoda gero derliaus. Žinoma, kai kuriuose pasaulio regionuose reikia itin specifiškų veislių, kurios būtų atsparios sausroms, kritulių trūkumui, tačiau neturinčių didelio derliaus potencialo. Vis dėlto, Europai reikia tokių javų veislių, kurios būtų ir atsparioms gamtos iššūkiams, ir pasižymėtų didesniu derliumi“, – teigia dr. Ž. Liatukas.
Ekspertas pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius susiduria ir kitu dideliu iššūkiu – augančiu gyventojų skaičiumi. Anot selekcijos žinovo, tai reiškia, jog naujos javų veislės turės išsiskirti dar didesniu derliumi.
„Tačiau norint užauginti dar didesnį derlių iš esamų veislių, gali tekti aukoti jo kokybę, nes derliaus priedą išgauti darosi vis sunkiau. Revoliucijos žemės ūkyje, vadinamieji didieji šuoliai – jau praeityje, o į priekį judama palengva. Gali prireikti ne vienerių ir ne 10 metų, kad selekcininkai perkurtų augalų genofondą. Vis dėlto, turėsime sukurti tokias veisles, kurios išsiskirtų didele biomase ir gebančias pasiekti dar didesnį derlių“, – sako LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vedėjas dr. Ž. Liatukas.
Apie „Dotnuva Seeds“
Nuo 2003 m. Dotnuvoje įsikūrusi „Dotnuva Seeds“ sėklų gamykla gamina įvairių rūšių ir veislių žemės ūkio augalų sėklas. Sėklomis prekiauja bendrovė „Linas Agro“, o pagrindinės sėklų rinkos yra Lietuva, Latvija ir Estija.
Apie AB „Linas Agro“
AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.
Pranešimą paskelbė: Tomas Šiuškus, UAB „Bosanova”
